Tradicinės Kalėdų šventės užkulisiai

Christmas

Kiekvienais metais gruodžio 25 d., kunigai ir bažnyčių ministeriai visame pasaulyje skelbia mums žinią apie Jėzaus Kristaus gimimą. Ir jeigu tai gali būti tiesa simboline prasme, tai visiškai neįtikėtina, jog ši data žymi jo gimimo metines. Nėra jokių žinomų įrašų apie Jėzaus gimimą ir netgi Biblija pateikia mums prieštaringą informaciją.

Mato knyga tvirtina, kad jis gimė karaliaujant karaliui Erodui , kuris mirė 4 metai prieš Kristaus gimimą .Antra vertus, Luko knyga pasakoja kaip Marija ir Juozapas vyksta į Betliejų, kur buvo gimę, nes vyko visuotinis gyventojų surašymas tos šalies vyriausybės nurodymu. Romėnų istorikas Jozepas ,rašęs antroje pirmojo amžiaus pusėje, nurodo, kad tas visuotinis gyventojų surašymas vyko 6 amžiuje po Kristaus gimimo. Taigi šiuos du paskaičiavimus skiria net dešimtmetis – kalbant apie Jėzaus gimimo metus. Laidoje mes pateiksime dar daugiau , kvapą gniaužiančių prieštaringų faktų keliančiu abejones ne dieviškąja samprata, tikėjimu o tik kartu pažvelgsime į istorinius faktus iš arčiau.
Juo daugiau gilinamės tuo mažiau informacijos randame apie mesijo gimimo datą. Keli religijos istorijos tyrinėtojai spėja, kad žvaigždė, kuria sekė biblinis išminčius iš tikrųjų buvo Helio kometa , kuri septyniasdešimt dienų buvo matoma Palestinos danguje 6 metais prieš Kristaus gimimą Tai leistų tikėti jį gimus kažkurią vasaros dieną. IV-ame amžiuje ankstyvieji krikščionys nusprendė paskelbti savo festivalį, kuris turėjo nurungti egzistavusias pagonių šventes. Ir nors tuo metu nebuvo priimta ir populiaru švęsti žmonių gimtadienius, krikščioniškos bažnyčios vadovai gruodžio 25 d. paskelbė Kristaus gimtadieniu.
Mes, dauguma save laikantys krikščionys , turime teisę į tiesą. Mes turime žinoti, ką darome. Ar jūs žinote, koks ryšys tarp Kalėdų eglutės ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus? Ar jūs žinote, ką bendro su mūsų Atpirkėju turi šakelės, dovanos, papuošimai ir ugnelės? Kad jums nereikėtų šia tema skaityti gausybės knygų, savo laidoje mes pabandysime pateikti apibendrintus pačius svarbiausius aspektus.
Pirmiausia kelia abejonių faktas, kad gruodžio 2S-oji diena, negalėjo būti mūsų Viešpaties gimimo diena, nes tuo metu avių banda nebūtų buvusi ganykloje. Palestinoje šaltos žiemos, todėl jau spalio pabaigoje jas vesdavo į avides.
Apie šį faktą liudija Jėzaus žodžiai: "Melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ... !" Biblija mums pasakoja, kad Jėzus gimė gyventojų surašymo metu. Visas rytų pasaulis buvo ilgame ir sunkiame kelyje.

"Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją."
Kodėl, nežiūrint į tai, bažnyčia švenčia Kristaus gimimą gruodžio mėnesį? Ir kodėl būtent dvidešimt penktą dieną?

http://files.init.lt/Atlantidos/data/video/kaleduuzkulisiai.flv

Na o dabar pateiksime kelis dingusius faktus:
Krizostomas, drąsus Jėzaus liudytojas ir kankinys, 380-aisiais metais po Kristaus gimimo rašė: "Nepraėjo nė dešimt metų, kaip mums paskelbė apie šią dieną" (Kalėdas)! Kodėl tris šimtmečius krikščionys nešvęsdavo gimimo? Priežastis yra asmeniniuose Jėzaus nurodymuose. Jis paliepė, kaip prisiminimą apie Jį, švęsti ne savo gimimą, bet vakarienę. Pirmųjų šimtmečių krikščionys, švęsdavo tik Jėzaus mirtį ir prisikėlimą, ir nematė priežasties, dėl ko turėtų švęsti gimimą. Bet Romos bažnyčia, dėl strateginių priežasčių, 336-tais metais po Jėzaus gimimo, gruodžio 2S-tą dieną paskelbė Viešpaties gimimo diena. Tai iššaukė galingą vietinės bažnyčios opoziciją. Jeruzalės bažnyčia 213 metų priešinosi Kalėdų šventei, kurią turėjo švęsti gruodžio 2S-ąją. Šie bažnyčios istorijos faktai turėtų priversti mus susimąstyti!
Kokia tokio aštraus pasipriešinimo priežastis?
Pagrindinė priežastis yra dienoje, būtent gruodžio 2S-ojoje. Ištisus 1900 metų, pagonių tautos švęsdavo įžymią šventę - Babilono dangaus karalienės ir jos sūnaus - dievo garbei! Šios šventės kilmė susijusi su paleistuve Semiramide ir Nimrodu, pirmuoju valdovu žemėje, Babilono įkūrėju . Kaip tik ta šventė buvo pagrindine priežastimi, dėl ko pirmųjų šimtmečių pagonys neatgailaudavo ir nepriimdavo Jėzaus Kristaus. Tuomet jie turėdavo atsisakyti šios ir kitų pagoniškų švenčių.
Todėl Roma, dėl strateginių priežasčių pasiekė tai, kad gruodžio 25-ąją paskelbė Viešpaties gimimo diena. Tą dieną pagonys, vietoj saulės sūnaus Adonio, "didžio dieviškojo tarpininko" motinos, paprasčiausiai galėjo šlovinti Dievą Jėzų Kristų, neatsisakant savosios šventės. Rytų krikščionys, tokį sprendimą pavadino lengvabūdišku. O Mesopotamijos krikščionys, savo brolius iš vakarų vadindavo netgi stabmeldžiais ir saulės garbintojais.
Kodėl stabmeldžiais? Ar ne per stipriai? Kaip gi pagonys švęsdavo gruodžio 25-ąją? Šventės centre buvo medis. Egipte tai buvo palmė, vadinama "Baal- Tamar", Romoje pušis- "Baal-Berit". Reikšmė ta pati. Medis reiškė pagonių mesiją. Jis buvo puošiamas girliandomis ir ugnelėmis, kurios simbolizavo prisikėlusįjį iš numirusių dievą Nimrodą. Nimrodas ir jo paleistuvė žmona Semiramidė buvo, kaip yra žinoma, okultinės religijos pradininkais, kuri suvedžiojo daugelį žmonių, atitraukdama nuo patriarchalinio tikėjimo. Kai Nimrodas mirė, Abraomui buvo maždaug 9-eri metai (1987m. pr. Kr.). Šis medis žaižaravo ugnimis, jį šlovindavo ir atiduodavo garbę. Organizuodavo išgertuves, valgydavo ir dovanodavo vieni kitiems dovanas. Visa tai ¬dangaus karalienės ir jos "sūnaus - dievo" garbei. Šlykščiausios apsirijimo orgijos buvo įprastas dalykas.

Mielieji, ar jums nepažįstami šie įvykiai?
Sakoma, kad pagal vaisių pažįstamas ir medis: Ir nors šiomis dienomis, savo veikloje "susivienija" ir bedieviai ir bijantys Dievo. Po medžiu staiga visi kartu gieda "Viešpačiui", o po to tęsiasi panieka ir "persekiojimai". Kodėl per šias šventes, įvyksta tiek daug nesutarimų ir susiskaldymų (per Kalėdas, šeimyninių konfliktų būna daugiausia) . šventė neiššaukia tiek savižudybių, depresijų lr problemų.
Nebūna tiek daug streso, keiksmų ir skundų. neišleidžiama tiek pinigų nereikalingiems daiktams. Šiomis lėšomis būtų galima sumažinti badą žemėje daug daugiau, nei už pinigus, sutaupytus iš nusiginklavimo. Nešvenčiama, taip vadinama, krikščioniška šventė, kuri vyksta taip nekrikščioniškai: apsirijimai, girtuokliavimai, paleistuvystės, visokie juokeliai ... misionieriškų organizacijų kasos nebūna tokios tuščios - Dievo vardu Jį apvagia! taip nepraktikuojami slapti ritualai. O gal mes žinojome, ką reiškia medis? mes nešvenčiame tokio amoralaus, beasmenio, nukreipiančio dėmesį ir mistinio tarnavimo Dievui. neviešpatauja tiek veidmainystės, įskaitant ir nebylią krikščionių toleranciją! Jie nedrįsta trikdyti šios "kerinčios ramybės".
Nežiūrint į šiuos akivaizdžius pažeidimus, mes turime objektyviai nustatyti: krikščionys nesuaugo su jokia kita tradicija labiau, nei su Kalėdomis. Sekminių ir Paschos (Velykos) (ji turi tą pačią kilmę kaip ir Sekminės) galima atsisakyti, bet kaip gi atsisakyti Kalėdų, su šviečiančia eglute ir kitais dalykais? Kas liktų iš Kalėdų be gruodžio 25-osios, be dovanų ir šakelių? Ir jei kas nori apkaltinti laidą- stabmeldystės propagavimu- mes norime nuraminti. Tai tik faktai apmastymui ir žinome mes už dievą ir tikėjimą. tai kur prasideda stabmeldystė?
1. Pagal Raštą, stabmeldystė prasideda ne tik klaupiantis prieš kokį nors atvaizdą. Prakeikimas užsitraukiamas vien pagaminus stabą. Perskaitykite įdėmiai dievo žodį: "Prakeiktas žmogus, kuris amatininkų rankomis pasidaro drožtą ar lietą atvaizdą, pasibjaurėjimą Viešpačiui, ir slepia jį. Visa tauta atsakys: Amen". "Neužmirškite Viešpaties, savo Dievo, sandoros, kurią Jis su jumis padarė ir nedarykite sau jokio drožinio ar atvaizdo, nes Viešpats tai uždraudė. "Viešpats, tavo Dievas, yra naikinanti ugnis, pavydus Dievas". "Neįsinešk (net) į savo namus jokio pasibjaurėjimo (stabo), kad nebūtum prakeiktas, kaip jis. Bjaurėkis juo ir šalinkis nuo jo, nes tai prakeikta" (Įst. 7,26).
2. Stabmeldystė yra: "Matomo atvaizdo pastatymas į nematomo Dievo vietą, kuriam atiduodama garbė, priklausanti tik Viešpačiui".
3. Stabmeldystė lieka stabmeldyste, jeigu elgiamasi iš nežinojimo. (Ef.5,5; Kol. 3,5). "Nes Jūs žinote, kad joks ištvirkėlis, netyras ar gobšas, kuris yra stabmeldys, nepaveldės Kristaus ir Dievo karalystės. " "Todėl marinkite tuos savo narius, kurie yra žemėje: ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip pat godumą, kuris yra stabmeldystė." Vien jau meilę pinigams Biblija vadina stabmeldyste. "Nepaklusnumas yra kaip žyniavimo nuodėmė ir užsispyrimas yra kaip stabmeldystė.
Taigi, kodėl švenčiame Kalėdas taip, kaip švenčiame? Daugybė iki- krikščioniškų ar pagoniškų kultūrų visoje Europoje rengė didžiules šventes viduržiemy (saulėgrįža). Tai trumpiausia metų diena, po kurios dienos pradeda vėl ilgėti. Pagonių kultūrose gamtos jėgos dažnai būdavo prilyginamos dievams ( Marija Gimbutas kai kurias vadina deivėmis.-.) Jie turėjo vėjo, lietaus, ugnies, saulės dievus. Žiemos vidurio festivalis buvo skirtas atgimstančiai saulei. Zarastrėjų religija ,atsiradusi Persijoje, garbino saulę- dievą MITRA kaip savo vyriausiąjį dievą. Graikų bei romėnų kultūros taip pat garbino MITRA, buvo rengiami jam skirti festivaliai žiemos saulėgrąžos dieną. Romėnų kalendoriuje saulėgrįžos diena buvo kartais skirtinga, bet dažniausiai išpuldavo gruodžio 25 d. Be to, buvo žinomas ir kitas romėnų festivalis skirtas Saturno dievo garbei, kuris prasidėdavo gruodžio15 d. ir tęsdavosi apie septynias dienas. IV-ame amžiuje ankstyvieji krikščionys nusprendė paskelbti savo festivalį, kuris turėjo nurungti egzistavusias pagonių šventes. Ir nors tuo metu nebuvo priimta ir populiaru švęsti žmonių gimtadienius, krikščioniškos bažnyčios vadovai gruodžio 25 d. paskelbė Kristaus gimtadieniu.
Kalėdos buvo prieštaringai vertinamos ilgą laiką. Nežiūrint to, kad šventimo priežastis oficialiai buvo pakeista (nuo pagonių garbinto dievo iki Kristaus garbinimo), paprastų žmonių rengiama šventė nedaug kuo skyrėsi nuo romėnų Saturnalia. Metų laikas buvo paženklintas išgertuvėmis ir seksualiniu palaidavimu. XVII amžiuje Oliveras Kromvelis , valdęs Angliją, uždraudė iš viso švęsti šią šventę. Jis, kaip ir dauguma kitų protestantų, Kalėdas matė kaip augantį katalikų bažnyčios korupcijos ženklą.
Iki 1659 metų, visos Anglijos kolonijos Šiaurės Amerikoje sekė Anglijos tradicija, draudusia švęsti Kalėdas iki pat Amerikos revoliucijos. Tačiau netgi po to šventimo papročiai nepasikeitė. Tai buvo laikas, skirtas išgertuvėms ir seksualinių poreikių tenkinimui. Kaip ir Anglijoje, Amerikoje iškylautojai eidavo nuo durų prie durų prašinėdami maisto ir gėrimų. XVIII amžiaus pabaigoje Kalėdos tapo plačiai švenčiama švente. Verslininkai apdovanodavo savo darbuotojus, bet tuo metu dar nebuvo paplitęs paprotys paprotys keistis dovanomis šeimos bei draugų tarpe. Gali pasirodyti keista, bet su Kalėdų, kokias žinome dabar, atsiradimu nėra susijusi nei bažnyčia, nei kokia vyriausybės deklaracija; už jas galime dėkoti tuo metu išspausdintam romanui. 1843 metais buvo išleista Čarlzo Dikenso knyga “Kalėdų giesmė” , kuri neįtikėtinai pakeitė didesnės visuomenės dalies požiūrį į Kalėdas. Žmonės pradėjo galvoti, kad Kalėdos, tai metas, kai reikia dalintis gerumu, švelnumu, ypatingai su vaikais. Iš girtų iškylautojų šventės ji peraugo į šeimų šventę.
Dikenso laikų Londonas - pilkame, sunkiame laikmetyje. Žmonės, palikę savo fermas, tuo metu kėlėsi į didmiesčius, tikėdamiesi rasti darbų ir geresnį gyvenimą. Daugelio svajonė “išsipildė” už mažą užmokestį įsidarbinus purvinose, pavojingose gamyklose. Dikenso Kalėdų vizija taip stipriai palietė žmones todėl, kad jie kaip oro troško vizijos. Jiems reikėjo savo gyvenimuose matyti kažką daugiau negu vien nesibaigiančius darbus. 

http://www.sarmatija.lt/index.php/sventes-ir-paprociai/1311-tradicines-kaledu-sventes-uzkulisiai-?start=1

Интересная статья? Поделись ей с другими:

Комментарии   

 
El
0 #1 El 07.06.2011 10:34
Dokumentika super, pagaliau pamačiau žmogaus mintį einančią teisingumo link. Pradžioje buvo viskas gerai, bet žodžiai pasakyti 24:14 skamba kaip visiška veidmainystė.
Цитировать
 

Добавить комментарий


Защитный код
Обновить

Список Информационное оружие - Религия

Список видео