Pasaulio, tame tarpe ir Lietuvos, valdymo struktūra, metodai

piramideKas mus valdo ir kaip - kokiais metodais ir per ką?

Trumpai pasikartosiu apie tai, kas jau buvo rašyta apie valdžių pasidalijimą:

http://www.sarmatas.lt/04/koncepcija-ideologija-ir-mes/


Kaip jau buvo rašyta egzistuoja 5 valdžios struktūros, tai:
1. Konceptuali valdžia – savo prigimtimi autokratinė į kurią nepapulsi, kaip tautos išrinktasis.
Ignoruoja „demokratines“ visuomenės procedūras, nematančias ir nenorinčias pripažinti jos
autokratijos. Į ją papuolama tik turint pakankamai žinių ir pinigai tam neturi jokios reikšmės.
2. Ideologinė (politinė valdžia) – patraukliais masėms terminais išaiškina koncepciją
3. Įstatymų leidžiamoji valdžia – koncepcijos pagrindu kuria juridines normas
4. Vykdomoji valdžia – įgyvendina koncepciją struktūriniu ir nestruktūriniu valdymu
5. Kontroliuojančioji-teisminė valdžia -  kontroliuoja „teisėtumo“ laikymąsi visuomenėje

kob1

Kaip matome iš šios piramidės – konceptuali valdžia randasi pačioje viršūnėje ir tam, kad ten būti,
ji turi visas žinias apie valdymą. Iš apibrėžimo „Aukščiausioji žynija“ galima suprasti, kad
valdymas vyksta pasitelkus žinias.
Konceptuali valdžia atpažįsta faktorius, vienaip, ar kitaip įtakojančius visuomenę, formuoja tikslų
vektorius atsižvelgiant į faktorius, bei formuoja valdymo koncepciją vystymosi tikslų pasiekimui.Koncepcijos tėra tik dvi – siekianti darnos (dievo duota) ir egoistinė (svarbu aš, kiti lai sukasi, kaip
išmano).

kob2

Ideologijų gali būti keletas ir paveikslėlyje  aukščiau tai parodyta. Sakysim yra šalys X; Y; Z;
Valdymas sukoncentruotas geltoname trikampyje pažymėtame GV (globalus valdymas). Iš ten
nuleidžiama koncepcija, o ideologija tik atspindi ją įkūnydama koncepciją šiose šalyse. Ideologiją
išaiškina „Elitas“ kuris ir vykdo valdymą tiesiogiai. Pavyzdžiui šalyje „X“ yra socializmas, „Y“ -
kapitalizmas/krikščionybė, „Z“ - kapitalizmas/musulmonai. Visa tai permalama atsižvelgiant į
vietos sąlygas, faktorius, kurie įtakoja visuomenę vienam, ar kitam veiksmui ir pateikiama tai pačiai
visuomenei, jai priimtina forma.
Prie to prisideda žiniasklaida, televizija, spauda ir kitos informacijos priemonės. Štai taip vienos
koncepcijos pagrindu gali būti sukurtos skirtingos ideologijos, maža to, net priešiškai nusiteikusios
viena kitos atžvilgiu. Pavyzdžiui kapitalizmas ir komunizmas/socializmas. Bet kuriuo atveju iš to
priešiškumo laimi tik viršūnė, gerai įsisavinusi principą „Skaldyk ir valdyk“. Juk pagal šias
ideologijas gerai gyvena tik nedidelė grupelė žmonių, todėl nežiūrint į tai, kad jos lyg ir prieštarauja
viena kitai, tačiau visiškai neprieštarauja egoistinei koncepcijai. Ant vieno dolerio banknoto
parodytas realus pasaulio visuomenės organizacijos modelio simbolis – piramidė ir akis, kur akis
reiškia matymą-žinojimą. Būtent per žinias ir jų pateikimo sklaidą, bei metodus vyksta valdymas.
Šiuo metu gyvename pagal Biblijinę koncepciją – kapitalizmo/judaizmo/krikščionybės ideologiją.
Senovės Romoje atsirado Biblijos aiškintojai, kurie puikiai išmanė savo darbą, nes beveik 1900
metų krikščionybės įtaka tik didėjo. Biblija turėtų būti, kaip ir dievo duotas kelias, bet deja, dievo
ten tik tiek, kad galima būtų išaiškinti masėms, jog šis pasaulis laikinas, turime atkentėti, bet po
mirties atgimsime ir gyvensime pagal nuopelnus, užgyventus šiame gyvenime. Šis gyvenimas tik
laikinas kelias, kur „kas dievo dievui, kas ciesoriaus ciesoriui“, arba „kenčiančiam dangus“, okai kur ir dar geriau „tu skolinsi visiems, bet nesiskolinsi pats“
Štai šis paskutinis dievo leidimas „išrinktajai tautai“ ir privedė mus visus, t.y. Lietuvą, bei visą
pasaulį prie dabartinės būklės. Įdomiausia tai, kad Kristus kadaise užpykdė žydus išvartydamas jų
pinigų keitimo ir skolinimo staliukus, kuriuos anie buvo pasistatę tiesiog šventykloje. Tuo metu
Kristus į tokį palūkanų verslą žiūrėjo griežtai neigiamai. Įdomu, kodėl parašius Bibliją šis požiūris
pasikeitė?
Na, bet, kaip sakoma nežinomi viešpaties keliai, jam matyt geriau žinoti. Ne apie tai kalba, o būtent
apie biblijinę tiesą, kad palūkanas imti moralu ir netgi sveikintina, juk atliekama paslauga, už kurią
galima imti atlygį.
Paviršutiniškai žvelgiant viskas lyg ir gerai, bet giliau jau klampu, o būtent tai, kad nesant tam
tikros ideologijos, niekas nesiskolins tokių pasiutusių pinigų butui/namui/sklypui/ir t.t. Reiškia ir
skolinimas ir skolinimasis pateikiami, kaip normalūs ir priimtini dalykai, be kurių tiesiog
neįmanomas išgyvenimas šiandienėje visuomenėje.
Štai taip šią tiesą ir išaiškina ideologinė valdžia, o kadangi, skolinti gali toli gražu ne visi, o tik
nedidelė išrinktųjų mažuma (nes vieni neturi ko skolinti - kitiems tas neleidžiama, sužlugdomi),
likusiems belieka tik skolintis ir krauti kažkam dievo (ar Biblijos) pripažintas palūkanas (pelną).
Dabar jau galime atsakyti sau pagal kokią koncepciją gyvename, nes palūkanos gaunamos tada, kai
individas, ar subjektas nori šiandien gauti tai, ko realiai dar neuždirbęs – tenka skolintis. Iš kur tas
noras gauti šiandien tai, ko realiai gauti neturėtume – juk šiandien neturime tiek pinigų? - Vėlgi,
žvilgtelėkime į antrą nuo viršaus skyrelį piramidėje „Finansinė oligarchija“. Štai ši grupė stengiasi,
kad jūs išleistumėte daugiau, nei galite uždirbti – jus tada lengviau valdyti. Finansiškai priklausomi
individas/šalis/organizacija/partija/ir t.t. vykdo visus kreditoriaus nurodymus, juos galima tampyti
už virvučių.
Per visus įmanomus kanalus jums aiškinama, kad labai normalu skolintis ir vėliau atiduoti, žinoma
nepamirštant procentų už paslaugas. Skleidžiama vartotojiškos visuomenės ideologija. Ir vietoje to,
kad žmogus jaustų saiką, skaitytųsi su savomis galimybėmis – jis stačia galva griūna į banko glėbį,
pamiršdamas senolių išmintį, kad „skola ne rona – neužgyja“.
Toks vartojimas naudingas tik kontroliuojančioms finansinėms struktūroms, tai jų sritis ir jų tikslas
– primesti mums tokį gyvenimo būdą, kuris leistų lengviau mus kontroliuoti. Tai nestruktūrinis
valdymas, kai žmogus ką nors daro todėl, kad visi taip daro, ir daryti tai laikoma normaliu,
priimtinu reiškiniu. Paprastas pavyzdys mada – manau daugelis atsimenate, kad visai nesenai, o kai
kur ir dabar, masiškai buvo/yra nešiojami skylėti džinsai. Tai laikoma gražiu rūbu, nors pasakykite
sau atvirai, kada anksčiau skylėti drabužiai buvo laikomi gražiais? Tokie drabužiai buvo vadinami
skudurais, kuo jie iš tiesų ir buvo, bet pasikeitus mados/ideologijos vėjams jie tapo priimtini ir net
gražūs (nors tokiais niekada nebuvo). Šis tariamas grožis buvo įbruktas visuomenei, kaip šio laiko
grožio etalonas, juk dar Hitlerio propagandos ministras Gebelsas yra pasakęs: „100 kartų pakartotas
melas tampa tiesa“. Ir visuomenė „prarijo“ šį melą, ir skylėti džinsai tapo gražūs. Viskas labai
paprasta, net primityvu, bet esant dabartinei ideologijai daugiau nieko ir nereikia. Pagrindinis
vartotojiškos visuomenės variklis – noras patirti malonumą čia ir dabar, noras išsiskirti, ar
drabužiais, ar mašina, ar poelgiais (pažiūrėkime į Gineso rekordų knygą), ar seksualine orientacija
(homo paradai).  Bet šis malonumas trumpalaikis.
Liūdniausia tai, kad tuose noruose nėra jokio turinio, jokios vertės. Jie užmaskuoja tikrąjį gyvenimo
tikslą – laimę. Gyvenama pagal finansinės oligarchijos užduotus tikslus ir manoma, jog tai mūsų
pačių pasirinktas kelias. Tai ne mūsų kelias.
Tai klystkelis į kurį mus, aklus, įtraukė tie, kas mato ir žino gerai, bet sąmoningai daro taip, kaip
naudinga tik jiems.

Kodėl didžioji dauguma žmonių negali suprasti, kad jais tiesiog naudojamasi, jie paprasčiausi tarnai
tų, kurie pagal viską turėtų patys tarnauti žmonėms? Negi žmonės nemato, kad valdantieji-elitas, ar
tie, kurie buvo valdžioje, niekada nesirūpino savo visuomene, šalimi? Kad visą tą laiką, visus 20
metų, stengėsi tik dėl savęs, savų privilegijų, stengėsi apsaugoti savo šiltą vietą valdžioje, kad tauta
užsimaniusi juos pakeisti negalėtų to padaryti teisiniu keliu? Kodėl visuomenė turi kažkur kovoti už
savo teises, kai tam yra paruošti įstatymai?
Visuomenė kaip organizacinis vienetas yra susiskirsčiusi į kelias hierarchines grupes, kiekviena iš
kurių atlieka griežtai apibrėžtą funkciją:
1. Žyniai-dvasininkai – kuriantys dvasią-koncepciją, numatantys tolesnį vystymosi kelią. Prie jų
taip pat priskiriami rašytojai, bei menininkai. Inteligentija.
2. Vyčiai – valstybinio mąstymo žmonės, veikiantys valstybės-visuomenės interesų rėmuose.
Jų veikla – valstybės valdymas.
3. Verslininkai, prekybininkai – egoistinio mąstymo žmonės, kurių veikla nukreipta asmeninės
gerovės kėlimui. Tinkami įstatymai padeda jų veiklą išlaikyti visuomenei ir jiems patiems
priimtinuose rėmuose. Taip vadinama vidurinė klasė.
4. Proletariatas – darbininkai, dirbantys, kad pragyventi, mažai besidomintys politika, menais,
ar aukštesnėmis idėjomis. Dažniau pasitenkina lengvai prieinamomis pramogomis –
televizijos šou, išgėrimai. Apsiriboja šeimos rato interesais.
5. Padugnės – girtuokliai, narkomanai, nusikaltėliai ir t.t.  Ši grupė kinta. Į ją nukrentama iš
aukštesnių grupių, arba iš jos pakylama į aukštesnes. Jos interesas - asmeniniai norai ir
poreikiai – gyvenimas-egzistavimas savo malonumui.
Dabartinėje Lietuvoje iš valdžios eliminuoti vyčiai. Jų vietą užėmė verslininkų-prekybininkų klasė,
kuri leidžia įstatymus atitinkančius jų siaurų egoistinių siekių interesus. Valstybės interesas jiems
nesuprantamas, jei nuo to tiesiogiai nekyla jų pačių gerovė. Todėl dabar Lietuvoje viskas perkama ir
viskas parduodama, net pati Lietuva ir jos žmonės (prisiminkime pensininkus, emigrantus,
bedarbius, bei visus kitus, nuo kurių diriamas paskutinis kailis). Tai prekybininkų metodai – imti
tiek, kiek galima paimti.
Lietuvos Žynių-dvasininkų nebeliko, jų funkcijas atlieka užsienio žyniai-dvasininkai, o fizinę jų
vietą užėmė pseudo-elitas, grojantis į vieną dūdą su užsienio informacijos priemonėmis. Europos
Sąjungos idėjų retransliatorius. Jų interesas apsiriboja savo rato privilegijų išsaugojimu, aukštesnės
idėjos jiems nerūpi, nebent retkarčiais dėl įvaizdžio organizuoja labdaros akcijas.
Kas vyksta ir kodėl visuomenė nepasako garsaus UŽTEKS! - GANA! - Kodėl?
Todėl, kad naudojamas bestruktūrinis valdymas, kuris eliminuoja tokią galimybę, kuris apsaugo
valdančiuosius nuo Tautos. Tai visuomenės skaldymo metodai, bei jos energijos išsklaidymas, po
įvairias visuomenines organizacijas (kurių kiekviena kovoja už geresnę Lietuvą), seksualinių
mažumų grupės (kurios irgi kovoja su visuomene? - už savas teises), moterų organizacijas
(kovojančias už moterų teises, nors yra žmogaus teisės vienodos visiems), feminisčių organizacijas,
na ir žinoma begalę partijų, judėjimų ir t.t.
Kaip manote, ką parodo šių judėjimų gausa Lietuvoje? - Ar tai, kad demokratija įsigali pilnu tempu,
ar, kad visuomenė tapo labiau visuomeniška? Tai kodėl tada gyvename vis blogiau? Tokia masė
žmonių užsiėmusių tuo, kad Lietuvoje gyventi būtų geriau, o naudos nulis. Kas gi vyksta iš tiesų?
Žemiau lentelėje parodytas valdymo-žinių pasiskirstymo modelis.

kob3

O vyksta štai kas. Neįmanomas joks valdymas, jei valdomas subjektas turi žinių tiek pat, kaip ir tas,
kuris nori valdyti. Reiškia žinių kiekis turi būti ribojamas reikalingomis porcijomis, kad tas, kuris
randasi žemesnėje socialinėje pakopoje žinotų tik tiek, kiek jam reikalinga, kad atlikti savo
numatytas funkcijas visuomenėje.
Piramidėje parodyta, kaip paskirstomos žinios ir jų turinys.
Aukščiausia kasta „žynija“ (konceptuali valdžia) – valdo visas žinias ir jų sklaidos metodus,
reikalingus pasiekti savo tikslui, kažkiek jų duodama „elitui“, bet vėlgi tik dėl to, kad anas teisingai
atliktų savo funkcijas. Kadangi „Elitas“ valdo mases, tai žinių jis turi gauti truputį daugiau, nei
„Minia“
„Žynijos“ žinios „Mozaikos“ tipo, kai kiekviena detalė, ar faktas turi savo vietą bendroje pasaulio
sampratoje, iš jų susideda visas paveikslas, nes kiekviena detalė priderinta prie kitos, šalia esančios,
ir yra dalis viso pilno vaizdo.
„Elito“ žinios „Kaleidoskopo“ tipo. Jei kas vaikystėje matėte kaleidoskopą, tai toks vamzdelis,
kurio viduje yra veidrodžių sistema ir papildomai priberta spalvoto stiklo duženų. Sukant
kaleidoskopą ir žiūrint pro okuliarą visada matosi darnus vaizdas, nors išbėrus stikliukus iš jų
neįmanoma sudėlioti jokio vaizdo. Tai tik pavieniai spalvoti stikliukai tarpusavyje visiškai nesusiję.
Kai sakoma „kaleidoskopinis“  žinių tipas, tai turima galvoje, kad tos žinios - tai atskiri faktai nieko

realizuojami laisvoje rinkoje“ http://www.lrinka.lt/index.php/meniu/apie_mus/misija/203

Dabar sekant iš to, kad laisva rinka yra ne tikslas, o erdvė-kelias, kuriuo einama į kažkokį tikslą,
paanalizuokime ką reiškia apibrėžimas „laisva rinka“.
Pasaulyje nėra jokių nekontroliuojamų procesų (neskaitant gamtos), absoliučiai viskas yra valdoma,
todėl net išsireiškimas „laisva rinka“ yra tyčia klaidinantis. Visas rinkas valdo finansinė oligarchija,
kuri pati kuria ir per politikus nustato teisines normas tokiam, ar kitokiam reguliavimui.
Todėl „Laisvosios rinkos institutą“ galima laikyti finansinių grupuočių ruporu, kurio užmaskuoti
tikslai nematomi paprasta akimi. Tikiu, kad galbūt patys šios organizacijos vadovai nežino jų
atliekamo darbo tikslo, pagal sumanymą-koncepciją jiems ir nereikia to žinoti, kad kokybiškai
atlikti jiems skirtas funkcijas. O funkcija paprasta – įrodyti, kad galima prognozuoti laisvąją rinką,
kad laisva rinka egzistuoja, nors pilnai aišku, kad JOKIŲ „laisvų rinkų“ pasaulyje nėra – jos visos
valdomos, o jas valdantieji neatskleis savų paslapčių.
„Laisva rinka“ nepripažįsta laisvos minties, ar idėjos.
Jūs nesukursite sau asmeniškai vėjo jėgainės, net jei ji ir bus absoliučiai saugi, bei ekologiška, nes
išleista krūva įstatymų, kurie neleis jums to padaryti. Taip finansinės struktūros apsaugo savus
interesus, kurie visai nesusiję su visuomenės gerove. Greičiau priešingai.
Jūsų asmeninė vėjo jėgainė gresia Energetikos bendrovėms klientų ir pelno praradimu, o šito jos
žinoma neleis, kol turės tokią galimybę.
Jei kiekvienam būtų suteikta galimybė laisvai pateikti visuomenei savo išradimus, ar idėjas,
finansinė oligarchija prarastų savo turtus, įtaką, o su ja ir valdžią. Todėl išradimai, ar idėjos, kurie iš
esmės pakeistų visuomenės gyvenimą į gerąją pusę nuperkami ir užmetami kuo giliau, arba tyliai
uždusinami ignoruojant, arba paprasčiausiai nepraleidžiami. Užtenka pažiūrėti į Lietuvos patentų
įstatymą, kad tuo įsitikinti. Jame išradėjo teisės visiškai ignoruojamos ir joks sveiko proto žmogusnet nebandys juo naudotis.
Kas savo prigimtimi yra taip vadinama rinka, ar rinkos ekonomika ? - Anksčiau turėjome planinę
ekonomiką, kai 5 metams į priekį buvo numatomi vystymosi planai. Ir tą kontroliuodavo
vyriausybės.
„Laisvos rinkos“ sąlygomis šis procesas žvelgiant paviršutiniškai yra nekontroliuojamas, bet
pasikartosiu, tai yra procesas (bet ne tikslas), o visi procesai yra valdomi, tik šiuo atveju jį
kontroliuoja jau nebe vyriausybės, o finansinė oligarchija. Todėl ir galutinį šio proceso tikslą
formuoja būtent ji, o ne mūsų išrinktas seimas, kuris aklai priėmė laisvosios rinkos idėją, net
nesuprasdamas, kad tai yra tik kelias į tikslą, bet jokiu būdu ne pats tikslas. Pats tikslas slepiasi
šešėlyje, bet matant vis didėjančius globalizacijos procesus šalyje, kai užsienio kapitalui
parduodama viskas, ką galima parduoti, galima daryti prielaidą, kad netrukus Lietuvos, kaip
tautinės valstybės nebeliks. Liks prasiskolinusi šalis, kurios tikrieji piliečiai bus išsivažinėję po
pasaulį vaikydamiesi geresnio gyvenimo, arba todėl, kad Tėvynėje paprasčiausiai bus neįmanoma
išgyventi. Šis procesas jau vyksta ir visi turime galimybę jį stebėti.
Vyksta valdymas, kurio metu žlugdomas žemės ūkis, o rajonų gyventojai paliekami be pragyvenimo
šaltinio – jie papildo emigrantų gretas.
Visa reklama mums klykia kiekvieną dieną - „Apie mažą kainą pagalvota“, „Pirk pigiau“, „Kalbėk
daugiau“ ir panašiai. Pomidorai šiandien tik „___“
Vienas iš tokios reklamos tikslų priversti patikėti pirkėją, kad prekė nors ir pigesnė, bet tos pačios
kokybės, kaip ir vietinė-lietuviška. Kaip žinome lietuviški produktai brangesni ir tą įtakoja
klimatinės sąlygos – produktams išauginti sunaudojama daugiau energijos, trąšų, laiko. Jų
saugojimas, bei perdirbimas irgi kainuoja brangiau, nes žiemos sąlygomis prisideda šildymo kaštai.
Viso to pasekmė užsienio produktų ir kapitalo skverbimasis į Lietuvos rinką, paliekant savus
gamintojus už borto. Tai viena iš stojimo į ES sąlygų – laisvas prekių ir kapitalo judėjimas. Ši
sąlyga, paverčia mūsų šalies piliečius emigrantais, bet suteikia žalią šviesą mūsų šalį žlugdančiam
užsienio kapitalui, kurio tikslas tik pelnas.
Vyksta informacijos karas, kurio kaina – Lietuva. Ir jei jis vyks taip, kaip iki šiol – pralaimės visi,
net pati sistema, nes nesuvokia to, kokia rolė skirta jai pačiai tų, pagal kurių koncepciją ji veikia.
Kalbu neapibrėžtai sakydamas sistema ir neįvardindamas jai atstovaujančių žmonių, bet neįmanoma
išvardinti jų visų, todėl į apibrėžimą „sistema“ įdėjau visas buvusias ir esamas valdžias, partijas,
valdininkų armiją, kuri čiulpia Lietuvos kraują, bei žinoma organizacijas sukurtas Lietuvoje, bet ne
Lietuvos piliečių iniciatyva.
Kalbu apie Sąjūdžio vedlius atvedusius šalį ten kur ji dabar yra. Neginčytinai tarp jų buvo daug
gerų žmonių, kurie tačiau nesugebėjo atstovėti iškovotos nepriklausomybės, nes neturėjo tų pačių
reikalingų žinių. Jie turėjo tik begalinį norą matyti laisvą Lietuvą. Kaip parodė ateitis, vien norų
buvo maža, dar buvo reikalinga kompetencija.
Kalbu apie Nepriklausomybės akto signatarus, kurie šildydamiesi buvusios šlovės spinduliuose
gauna valstybines rentas už tai, kad atvedė Lietuvą ten, kur ji dabar yra.
Kalbu apie visus, kurie dangstydamiesi gražiais šūkiais sėkmingai gerino savo buitį tuo metu, kai
Lietuvos pensininkai nežinia kaip ir kuo mokėjo už savo varganus būstus ir pragyvenimą (pagarba
senoliams)
Apie visus kurie dangstydamiesi žmogaus teisėmis kovoja tik už siaurų interesų grupių teises, tuo
pamindami likusios visuomenės teisę gyventi pagal sau priimtiną gyvenimo sampratą, paveldėtą iš
senolių. Tam vėlgi pasitelkiamas užsienio kapitalas, bei melo propaganda.
Lietuvoje nėra savos konceptualios valdžios, todėl atrodo, kad viskas vyksta chaotiškai ir
beprasmiškai, nors iš tiesų šis chaosas suplanuotas. Pagal koncepciją bet kokia valdžia gali būtipakeista kita, nes esantiems viršūnėje, ideologijos tėra tik įrankis siekti savo tikslo, todėl nėra
skirtumo kokia ideologija/partija vyraus toje, ar kitoje šalyje, svarbu, kad ji atitiktų pačios
koncepcijos tikslus. O tikslai – pilna globalizacija ir to pasekoje energijos resursų ir gamybos
koncentracija siauros grupės rankose. Todėl valdžios-partijos gali būti keičiamos, kai tik kyla
reikalas nuraminti Minią.
Kai kuriais atvejais pažangi valdžia diskredituojama Minios akyse per masinės informacijos
priemones su tikslu ją pakeisti, kaip neatitinkančią koncepcijos tikslų. Tai jau buvo daroma ne kartą
ir žinoma bus daroma ateityje.  Koncepcijos ideologai sėdi toli nuo Lietuvos ir mūsų seimo
dauguma net nenutuokia apie jų įtaką seimo daromiems sprendimams. Kaip jau minėjau trūksta,
arba visai nėra žinių apie tokios įtakos galimybę. Skylė žiniose, arba faktologinio mokslo pasekmė.
Bet pagal sumanymą-koncepciją, sistemai visai nėra būtina žinoti tikrojo tikslo, ar net to, kad yra
kažkas, kas stovi aukščiau jos pačios – juk geriausias vergų valdymas tada, kai vergas net
nenutuokia esąs vergu (antras paveikslėlis nuo viršaus). Visa tokios visuomenės organizacijos
modelio prasmė tame, kad žemesnė socialinės pakopos grandis visai nenutuokia esanti valdoma.
Visiems atrodo, kad jie patys, savarankiškai ir apgalvoję priima sprendimus, liečiančius jų ateitį-
vystymąsi.
Iš tikro gi, valdymas vyksta per pasaulėžiūros prizmę, susikurtą koncepcijos įtakoje.
Natūraliai kyla klausimas, ką daryti, kaip gyventi?
Šiuo atveju reikėtų atsigręžti ir grįžti atgal, nuo ko prasidėjo visa griūtis. Sakau griūtis, nes procesas
tampa nebevaldomas, kasdien Lietuvą palieka apie 130 žmonių, o per 2009 metus ją paliko Šilutės
dydžio miestas apie 20 000 Lietuvos gyventojų.
Grįžti į tolimą praeitį, arba bent jau į 1990 metus, kai niekas iš Lietuvos nebėgo, nes buvo tikėjimas,
kad atsilaikysime ir Tauta atsilaikė. Tai yra atskaitos taškas, kuriame mano nuomone reikia ieškoti
atsakymų. Ir žinoma atmetant viską, kas nesusiję su Lietuvos, kaip LDK praeitimi, nes prie
dabartinės padėties prisidėjo visos struktūros, ar organizacijos likusios, kaip palikimas po SSSR
griūties.
Arvydas Daunys
Iliustracijos paimtos iš KOB svetainės.
KOB lietuviškai - Visuomenės Saugumo Koncepcija

http://visuomenessaugumas.eu/

Susiję straipsniai:

http://www.sarmatas.lt/wp-content/files/pdf/pasaulio-Lietuvos_valdymo_struktura.pdf

Projektas ‘Derunkelizacija’ http://www.sarmatas.lt/02/projektas-derunkelizacija/

Konceptuali valdžia ir visuomenės saugumo koncepcija http://www.sarmatas.lt/03/konceptualivaldzia-ir-visuomenes-saugumo-koncepcija/

Koncepcija, ideologija ir mes http://www.sarmatas.lt/04/koncepcija-ideologija-ir-mes/

ENG

http://www.youtube.com/watch?v=cYBsDwjezQI

RUS

http://www.youtube.com/watch?v=thsgJHz_5YU

Интересная статья? Поделись ей с другими:

Добавить комментарий


Защитный код
Обновить

Информационное оружие - Мировозрение

Список видео