Bankai: skolon gyvenančių lietuvių tik daugės

skola2

Apie nuosavą būstą svajojančių žmonių nebaugina nei miglotos prognozės, nei prieštaringi šalies bankų pranešimai apie paskolų rinką, būsto kreditavimo tendencijas, vis augančias paskolų palūkanas. Noro prašyti banko pagalbos būstui įsigyti nesumažina net bauginanti Estijos statistika – vis daugiau estų dėl didėjančių paskolų palūkanų neįstengia sumokėti bankui skolos ir netenka išsvajotų butų ar namų.

Paskolų individualiems klientams rinka vis auga, Lietuvos komercinių bankų pelnas didėja. Kol kas jie optimistiškai vertina Lietuvos gyventojų mokumą, beveik negriežtina reikalavimų paskolos būstui įsigyti prašantiems klientams ir bent artimiausioje ateityje nežada jų atkalbėti nuo šio reikšmingo žingsnio.

Lietuvių optimizmas neturi ribų

Lietuvos gyventojams neryžtingumas nebūdingas. Įgeidis turėti vieną ar kelis nuosavus būstus (todėl, kad tikrai reikia, arba todėl, kad visi perka – bankininkų pastebėjimais, tokia tendencija egzistuoja) neretai yra svarbesnis nei sveiko proto balsas, specialistų rekomendacijos, rinkos analitikų perspėjimai ir vis besikeičiančios prognozės. Noriu – ir šventa.

Ateidamas į banką prašyti daugiatūkstantinės paskolos, asmuo ne visada prašo darbuotojų patarimo ar konsultacijos. Tikėjimas šviesia ateitimi nugali visas baimes ir verčia užmerkti akis į galimas rizikas. Žmogus tik pasiskaičiuoja, kokią pajamų dalį galėtų skirti paskolos mėnesinei įmokai bei palūkanoms sumokėti, kad galėtų gyventi smarkiai nevaržydamas savo kasdienių poreikių.

Pastebėta, kad paskolą imantis asmuo paprastai nesąmoningai tikisi, kad nei asmeninė, šeimos finansinė padėtis bei poreikiai, nei ekonominė šalies situacija, kainos, kol jis mokės skolą bankui, nesikeis. Ir taip yra turint galvoje, kad, bankų duomenimis, vidutinis laikotarpis, per kurį gyventojai tikisi grąžinti paskolą, yra 20–35 metai!

Toks naivus ir nepagrįstas lietuvių optimizmas kelia nerimą – dažnai tik pradėjus mokėti įmokas ir palūkanas bankui suvokiama, kokia slegianti paskolos našta. Bankų atstovų teigimu, nemokių gyventojų kol kas nėra daug, tačiau ekspertai ir analitikai nesiryžta prognozuoti, ar jų nepadaugės ateityje.

O gyventojai ir toliau skuba į bankus prašyti paskolos. Manoma, kad bankų skolininkų ateinančiais metais tik daugės.

Kaimynai labiau prasiskolinę

Nesenai pristatytame Lietuvos banko (LB) pranešime pateikiamais statistikos duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos bankų paskolų portfelis (įskaitant paskolas finansų institucijoms) sudarė apie 56 proc. prognozuojamo 2007 m. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Šiuo metu tiek pagal paskolų ir BVP santykio augimo tempą, tiek pagal kitus santykinius paskolų portfelio rodiklius Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų Baltijos šalių – Latvijoje bankų paskolos sudarė apie 107 proc. BVP, Estijoje – maždaug 91 proc.

Palyginti su pirmuoju, antrąjį šių metų ketvirtį klientams suteiktų paskolų suma išaugo 4,5 mlrd. litų, arba 10,7 proc. Ji sudarė 46,5 mlrd. litų.

Anot Lietuvos banko analitikų, paskolos gyventojams tampa dominuojanti bankų naujai teikiamų paskolų dalis. Antrojo ketvirčio pabaigoje šalies bankų paskolos fiziniams asmenims sudarė beveik 18,886 mlrd. litų (pirmojo ketvirčio pabaigoje –16,505 mlrd. litų), iš jų 13,320 mlrd. litų (pirmąjį ketvirtį – 11,612 mlrd. litų) sudarė būsto paskolos. Paskolos būstui įsigyti sudarė 28,7 proc. bankų paskolų portfelio.

Tačiau, LB duomenimis, nepaisant sparčiai didėjančio fizinių asmenų kreditavimo, tiek pagal absoliučius, tiek pagal santykinius gyventojų įsiskolinimo bankams rodiklius mūsų šalies gyventojų įsiskolinimas yra mažiausias ir lėčiausiai augantis Baltijos regione. Liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje paskolos būstui įsigyti sudarė 15,3 proc. prognozuojamo 2007 m. šalies BVP, Latvijoje bei Estijoje šis rodiklis buvo daugiau kaip du kartus didesnis.

Bankininkų prognozės – būsto paskolų rinka augs

Lietuvos komercinių bankų atstovai pastebėjo, kad pastaruoju metu būsto paskolų rinkos augimas kiek sulėtėjo, tačiau kol kas norinčiųjų už iš banko pasiskolintas lėšas įsigyti butą ar namą nemažėja.

AB "Sampo" banko valdybos nario, Verslo plėtros tarnybos direktoriaus, "Danske Bank" Baltijos šalių bankininkystės padalinio Verslo plėtros tarnybos direktoriaus Norberto Žiobos teigimu, palyginti su praėjusiais metais, būsto paskolų rinkos augimas lėtėja.

"2006 m. užfiksuotas būsto rinkos augimas siekė maždaug 70 proc. Šiemet tikėtinas apie 40 proc. augimas. Prognozuojama, kad per ateinančius metus būsto kreditų rinka augs maždaug 25 proc. Augimo tempus labiausiai veikia didėjantis bendras būsto paskolų portfelis, taip pat neaiškus palūkanų bei nekilnojamojo turto kainų kitimas ateityje", – teigė N. Žioba.

Pasak "DnB Nord" banko valdybos nario, banko prezidento pavaduotojo, atsakingo už mažmeninės bankininkystės plėtrą, Sigito Žutauto, per 2006 m. paskolų individualiems klientams rinka išaugo 72,3 proc. iki 14,7 mlrd. litų, t. y. 6,2 mlrd. litų. 2007 m. rugpjūtį bendra paskolų rinka jau siekė 20,8 mlrd. litų. Per 2006 m. būsto paskolų rinka išaugo 54,2 proc. – iki 9,9 mlrd. litų. 2007 m. rugpjūčio pabaigoje būsto paskolų rinka jau siekė 14 mlrd. litų.

"Statistika rodo, kad nekilnojamojo turto kainos šiais metais augo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, nors nuo antrojo ketvirčio pastebimas šioks toks rinkos aktyvumo sumažėjimas, pradėjo mažėti pirkimo ir pardavimo sutarčių skaičius. Be to, sparčiai augančios kasdienių produktų ir energijos išteklių kainos verčia gyventojus perskirstyti savo išlaidas. Dėl kylančių kainų dalis gyventojų gali atsisakyti planų skolintis arba nutars pirkti mažesnį ar pigesnį būstą. Vis dėlto įvertinus visus šiuos veiksnius galima tikėtis, kad 2008 m. būsto paskolų rinka ir toliau augs, tačiau tikriausiai ne tokiais sparčiais tempais kaip iki šiol. Mūsų banko analitikų vertinimu, būsto paskolų rinka kitąmet gali augti mažiausiai trečdaliu", – prognozėmis pasidalijo S. Žutautas.

SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorė Deimantė Bareikienė minėjo, kad aktyviausiai gyventojai būstui įsigyti skolinosi 2005 m. Būsto kreditų portfelis tada per metus šalies bankuose padidėjo net 86,5 proc., 2006 m. – 60,9 proc. Šių metų pirmąjį pusmetį bankų būsto kreditų portfelio augimo tempai vis dar buvo spartūs: palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, būsto paskolų portfelio vertė augo 57 proc. Ateinantiems metams šio banko analitikai prognozuoja apie 40 proc. būsto kreditų rinkos augimo tempus.

"Nordea Bank Lietuva" Pardavimų plėtros ir palaikymo skyriaus vadovės Žanetos Stankevič teigimu, šio banko naujai išduotų paskolų būstui įsigyti skaičius nenustoja augti ir šiuo metu yra 1,7 karto didesnis nei praėjusių metų spalio mėnesį.

"Tikimasi, kad išduotų paskolų skaičius ateityje tik didės. Nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis, daugiau nei pusė išduotų paskolų buvo skirta būstui pirkti Vilniuje ir jo apylinkėse", –sakė Ž. Stankevič.


Reikalavimų skolinantiems negriežtina

Bankininkų teigimu, jų vykdoma kreditavimo politika suformuota atsižvelgiant į galimus ekonomikos ciklinius pokyčius bei dėl to galinčią išaugti kreditų riziką. Todėl šiuo metu stengiamasi kuo labiau atkreipti besiskolinančiųjų dėmesį į papildomas apsaugos nuo įvairių rizikų priemones, suteikti kuo daugiau informacijos, raginama atsargiau ir atsakingiau vertinti savo galimybes prieš imant daugiatūkstantinius kreditus keliasdešimties metų trukmės laikotarpiui. Manoma, kad tai yra daug svarbiau, nei tiesiog griežtinti kredito suteikimo reikalavimus.

Būsto kreditai imami ilgam laikotarpiui ir jis vis ilgėja – vidutinis būsto paskolos grąžinimo terminas komerciniuose bankuose svyruoja nuo 20 iki 30 metų. Maksimalus paskolos grąžinimo terminas siekia 40 metų.

Susimąsčius, ką iš tikrųjų reiškia šie skaičiai, plaukai gali pradėti šiauštis. Tarkim, dirbantis ir neblogai užsidirbantis 25 metų asmuo, pasiėmęs paskolą geros būklės būstui įsigyti, nuo įsipareigojimų bankui atsilaisvins tik būdamas beveik arba pensinio amžiaus. Ar verta taip aukotis?

Bankų statistika rodo, kad verta. "DnB Nord" banko išduota būsto paskola, palyginti su 2006 m., vidutiniškai padidėjo 10 proc. – nuo maždaug 140 tūkst. iki 154 tūkst. litų. Vidutinė būsto paskolos trukmė yra apie 20 metų.

SEB Vilniaus banke, "Snoro" ir "Nordea" bankuose dažniausiai skolinamasi nuo 200 tūkst. iki 230 tūkst. litų maždaug 25–30 metų laikotarpiui, "Sampo" banke tam pačiam laikotarpiui vidutinis paskolos dydis siekia 310 tūkst. litų.

Pasak bankininkų, paskolos dydis priklauso nuo miesto, kuriame žmogus ima kreditą ir įsigyja būstą. Pavyzdžiui, Vilniuje šios sumos yra didesnės ir siekia 400 tūkst. litų, nedideliuose miestuose – 100 tūkst. litų.

Paskolai grąžinti – iki pusės pajamų

Pasak banko "Snoras" Mažmeninės bankininkystės departamento direktorės Neringos Ivanauskienės, bankai yra nustatę ribas, kiek šeimos biudžeto turi sudaryti paskolai grąžinti skirta suma. Ji priklauso nuo individualios kliento situacijos – bendro šeimos biudžeto dydžio, šeimos narių skaičiaus. Šiame banke paskolas imančių klientų šeimos biudžete grąžinama paskolos suma kartu su palūkanomis turi sudaryti ne didesnę nei 40 proc. pajamų dalį.

Šiuo metu "Sampo" banko minimalių pajamų reikalavimai svyruoja nuo 415 iki 625 litų vienam asmeniui. Tiek pajamų žmogui turi likti sumokėjus įmoką už gautą būsto paskolą.

"Nordea Bank Lietuva" atstovės teigimu, pernai sąlygos kredito gavėjų pajamoms buvo šiek tiek sugriežtintos. "Minimali mėnesinė suma, kuri turi likti asmeniui, gyvenančiam didžiuosiuose miestuose, atmetus visus finansinius įsipareigojimus – 500 litų. Jei asmuo gyvena kitame Lietuvos mieste ar rajone, – 400 litų. Finansiniai įsipareigojimai neturi sudaryti daugiau nei 50 proc. šeimos pajamų", – aiškino Ž. Stankevič.

Iki metų pabaigos palūkanos didėti neturėtų

Didžiausią nerimą ir jau paėmusiems banko kreditą, ir tik planuojantiems tai padaryti kelia vis auganti palūkanų norma ir dėl to didėjanti mėnesinė įmoka už paskolą.

Pasak "DnB Nord" banko atstovo S. Žutauto, pagrindinė palūkanų didėjimo priežastis yra Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti bazinę palūkanų normą, tiesiogiai veikiančią palūkanų dydį tarpbankinėje rinkoje. Per metus šešių mėnesių tarpbankinės rinkos palūkanos litais (VILIBOR) padidėjo nuo 3,6 proc. (2006 m. rugsėjo 29 d.) iki 5,74 proc. (2007 m. spalio 1 d.). Šešių mėnesių palūkanos eurais (LIBOR) – nuo 3,56 proc. (2006 m. rugsėjo 29 d.) iki 4,75 proc. (2007 m. spalio 1 d.).

Nesenai palūkanos buvo padidintos nuo 5,94 proc. iki 6,04 proc. Savaitinis kilimas sudarė 14, o mėnesinis – 30 bazinių punktų. Analitikų teigimu, palūkanos vis dar yra didžiausios nuo 2001 m. rugpjūčio 16 d., kai jos buvo pasiekusios 6,17 proc. ribą. Pašnekovo teigimu, analitikai tikisi, kad ECB iki metų pabaigos gali nebedidinti bazinės palūkanų normos ir padidinti ją pirmąjį 2008 m. ketvirtį.

S. Žutautui pritarė ir N. Ivanauskienė. "Tikėtina, kad iki šių metų pabaigos ECB nebedidins tarpbankinių palūkanų normos, tad šiuo trumpuoju laikotarpiu būsto paskolų dydžiui daugiausia įtakos turės būstų kainos rinkoje", – prognozuoja banko "Snoras" atstovė. 

Fiksuotos ar kintamosios palūkanos?

Kokias palūkanas geriau rinktis – kintamąsias ar fiksuotas, vienareikšmiškai pasakyti sudėtinga. Tai, anot bankininkų, sprendžiama konkrečiu atveju.

"Nordea Bank Lietuva" Pardavimų plėtros ir palaikymo skyriaus vadovės Ž. Stankevič žodžiais, klientai turi galimybę pasirinkti iš trijų siūlomų variantų: kintamąsias, fiksuotas palūkanas ir palūkanas su didžiausia nustatyta palūkanų norma.

"Jei kliento šeimos pajamos nėra labai didelės ir jis bijo, kad palūkanos ateityje augs ir dėl to bus sunkiau kreditą grąžinti, tuomet jam parankiau būtų rinktis fiksuotas palūkanas arba palūkanas su nustatyta didžiausia palūkanų norma. Tuomet klientui nebereikės jaudintis dėl kylančių palūkanų, nesikeis ir mėnesio įmoka. Asmuo galės lengviau planuoti savo šeimos išlaidas.

Pasiėmę paskolą su kintamosiomis palūkanomis, klientai bet kada gali jas pasikeisti į fiksuotas arba į palūkanas su nustatyta didžiausia palūkanų norma. Tokiu atveju daromas sutarties pakeitimas bei mokamas sutarties sąlygų pakeitimo mokestis.

Klientas, pasiėmęs paskolą su fiksuotomis palūkanomis, pasibaigus fiksavimo laikotarpiui gali toliau pratęsti fiksavimą arba pakeisti palūkanas į kintamąsias.

Pasiėmęs paskolą su nustatyta didžiausia palūkanų norma po penkerių metų klientas gali nusistatyti didžiausią palūkanų normą dar penkeriems metams arba pasirinkti kintamą palūkanų normą", – aiškino pašnekovė.

Nors kai kurie analitikai dabartiniu metu nepataria fiksuoti palūkanų, tokias palūkanas besirenkančių gyventojų vis daugėja. Pavyzdžiui, SEB Vilniaus banke šiuo metu apie 30 proc. visų būsto kreditų yra paimti fiksuotomis palūkanomis, o 2005 m. pabaigoje su fiksuotomis palūkanomis buvo paimta tik 6 proc. visų būsto paskolų.

"Fiksuotas palūkanas šiemet skatino rinktis beveik suvienodėjusi jų ir kintamųjų palūkanų norma bei tolesnio palūkanų augimo prognozės. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad fiksuotų palūkanų pasirinkimas yra ne būdas sutaupyti, bet galimybė apsidrausti nuo nenumatytų išlaidų", – sakė banko atstovė D. Bareikienė.

Nemokių nedaugėja

Daugiatūkstantines sumas Lietuvos piliečiams skolinantys bankai, be galimybės fiksuoti palūkanas, nustatyti didžiausią palūkanų normą, klientams siūlo ir kitų esą nepatirti didesnių, nei planuota, išlaidų padedančių priemonių. Pavyzdžiui, bankai pradėjo siūlyti klientams drausti gyvybę ir patį kreditą bendrovėje "Būsto paskolų draudimas". Be to, esą tokiu atveju klientas gali pretenduoti į didesnę paskolos sumą, kuri gali siekti iki 100 proc. įsigyjamo turto vertės. Anot bankininkų, po tokių draudimo sandorių sudarymo saugiau jaučiasi ir bankas, ir klientas.

Kitaip nei Estijoje, kur šiais metais varžytinėse jau parduota dešimt kartų daugiau nei prieš metus – net tūkstantis – paskolos grąžinti nesugebančių gyventojų būstų, kol kas Lietuvos bankininkai nepastebi, kad daugėtų asmenų, negalinčių susimokėti būsto paskolos ir todėl turinčių parduoti butą ar namą. Visoje bankinėje sistemoje dėl vienokių ar kitokių priežasčių vėluojančiųjų mokėti įmoką bankui yra mažiau nei vienas procentas viso paskolų portfelio.

Nekilnojamojo turto pigimo nesitiki

Mūsų šalies bankininkai nesijaudina dėl galimo bankams įkeisto nekilnojamojo turto nuvertėjimo. Į būsto kainas jie žiūri labai optimistiškai – tikimasi, kad ateityje jos nemažės.

Pasak "DnB Nord" banko prezidento pavaduotojo S. Žutauto, lig šiol Lietuvoje būstas turėjo tendenciją brangti ir tie, kurie paėmė būsto kreditą prieš kelerius metus, pastebėjo, kad jų būsto vertė išaugo. Kai kuriais atvejais – net keletą kartų. Todėl jiems, net kilus laikinų mokumo problemų, apsimoka būstą parduoti, o pinigų užtenka ne tik visiškai atsiskaityti su banku už paskolą, bet ir dar lieka pirmajam įnašui už senesnės statybos ar mažesnį būstą.

"Žinoma, bankas visada atsargiai vertina kredito rizikas ir jo suteiktų paskolų būstui ir įkeisto turto santykis neviršija 60 proc. Vadinasi, būstui vidutiniškai atpigus net iki 40 proc., bankas nuostolio nepatirtų", – aiškino pašnekovas.

SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorė D. Bareikienė teigė, kad bankai, suteikdami kreditą, pirmiausia vertina asmens galimybes atsiskaityti su banku. Žmogaus ir jo šeimos pajamos yra pagrindinis kredito suteikimo kriterijus, įkeičiamas būstas tėra antrinis kredito grąžinimo šaltinis.

"Jei žmonės susiduria su kredito grąžinimo problemomis, jie dažniausiai patys kreipiasi į banką, kad surastų abiem šalims priimtiną sprendimą. Tarkime, jei žmogui nepakanka pajamų paskolos įmokoms dengti, yra galimybė pratęsti kredito grąžinimo terminą ir taip sumažinti mėnesio paskolos įmokas. Jei yra reali laikina priežastis (pavyzdžiui, darbo netekimas ir naujo darbo paieškos), dėl kurios klientas nustatytu metu negali mokėti paskolos įmokų, bankas gali pavėlinti paskolos atidavimo terminus, kol kilusios problemos bus išspręstos. Tačiau jei būsto paskolos turėtojas nebeturi vilčių, kad ateityje turės pakankamai pajamų vykdyti finansinius įsipareigojimus, rekomenduojame jam įsigytą būstą pakeisti į pigesnį ir taip sumažinti paskolos sumą", – kalbėjo pašnekovė.

Išbalansuoti rinką neleis skandinavai?

Pasigirsta nuomonių, kad faktas, jog dauguma Lietuvos komercinių bankų priklauso skandinavų kapitalo bankams, yra vienas svarbiausių kreditavimo politikos veiksnių. Manoma, kad jis taip pat padeda užtikrinti Lietuvos paskolų rinkos stabilumą.

Lietuvos bankininkai neslepia, kad stiprioms Švedijos, Danijos, Suomijos bankų grupėms priklausantys mūsų šalies komerciniai bankai yra nuolat stebimi pagrindinių bankų. Pastarieji visada kontroliuoja esminius jiems priklausančių Lietuvos bankų kreditavimo politikos dalykus, suteikdami paskolas bankai griežtai laikosi nustatytų kredito suteikimo reikalavimų, kurie derinami tiek su Lietuvos centriniu, tiek su pagrindiniu grupės banku.

Tai vertinama kaip labai teigiamas aspektas. "Nordea Bank Lietuva" Pardavimų plėtros ir palaikymo skyriaus vadovės Ž. Stankevič teigimu, stiprių užsienio bankų buvimas Lietuvos rinkoje yra teigiamas reiškinys, turintis įtakos ekonomikos augimui, suteikiantis galimybių mūsų šalies gyventojams skolintis pigiau.

"Grupė "Nordea" vertina Baltijos šalių rinką kaip labai panašią, tačiau atsižvelgiama į kiekvienos šalies specifiką. Todėl mūsų banko kreditavimo politika beveik nesiskiria nuo Latvijos ir Estijos, esama tik kai kurių nedidelių skirtumų. Gretimose valstybėse būsto kainos ir skolinimosi potencialas panašus į Lietuvos, labai panašūs kreditavimo produktai", – pažymėjo Ž. Stankevič.

"DnB Nord" banko atstovas S. Žutautas pastebėjo, kad prestižinio tarptautinio finansų leidinio "The Banker" neseniai pateiktoje pasaulio bankų ataskaitoje visi didžiausi užsienio bankai, veikiantys Lietuvoje, patenka į pirmąjį pasaulio bankų šimtuką. Skandinaviški bankai – danų "Danske Bank Group", norvegų "DnB Nor" bei švedų "Nordea Group" ir SEB, veikiantys Lietuvoje, patenka į stipriausių bankų šimtuką ir yra Šiaurės bei Rytų Europos regiono lyderiai.

Šiems bankams Lietuvoje atstovaujantys bankininkai įsitikinę, kad stiprūs, turtingi, patikimi, ilgalaikę patirtį bei puikią reputaciją turintys akcininkai savo bankams Lietuvoje ne tik suteikia reikiamus finansinius išteklius labai palankiomis sąlygomis, bet ir perteikia žinias, padeda priimti palankiausius sprendimus.

Lietuvos gyventojai, anot jų, gali naudotis bankinėmis paslaugomis ypač geromis sąlygomis taip pat ir dėl didelės konkurencijos, verčiančios bankus optimizuoti savo veiklą ir daug dėmesio skirti klientų poreikių analizei bei aptarnavimo kokybei.

Žurnalas "Valstybė"

http://www.verslobanga.lt/lt/leidinys.NextPage.12/475ac762f3d7d.3

Интересная статья? Поделись ей с другими:

Добавить комментарий


Защитный код
Обновить

Последние новости Литва

Список видео