Atsargiai, Greitieji kreditai !

greitieji-kreditai

 Šiandien pasiskolinti pinigų lengva ir paprasta. Pinigai siūlomi mobiliajame telefone, internete, pašte, prekybos centruose, kur juos išleisti kyla daugiausiai pagundų. Pritrūkus iki algos imamas kreditas nei skolinamasi  iš bendradarbio ar draugo. Greitieji vartojimo kreditai - tai nedidelės paskolos, gaunamos trumpąja tekstine žinute (SMS), telefonu ar internetu. Trumpalaikės paskolos suteikiamos visiems Lietuvos piliečiams, sulaukusiems 18 metų ir nepažeidusiems skolų įsipareigojimų kitose finansinėse institucijose.

     Bauginanti statistika

     Lietuvoje pernai spalį  kas 5 Lietuvos pilnametis gyventojas buvo pasiskolinęs pinigų iš banko ar lizingo, kas 20 - iš greitųjų vartojimo kreditų bendrovių. Kaip rodo tendencija, vis daugiau žmonių nebesugeba laiku atsiskaityti su skolintojais. Kaip skelbia rizikos valdymo sprendimų bendrovė "Creditinfo Lietuva", pradelsti įsiskolinimai šių metų vasario mėnesį jau siekė 1,4 mlrd. litų! 

     Remiantis „Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos“ narių pateiktais duomenimis, pradelsti greitieji vartojimo kreditai šiuo metu sudaro 0,7 procento visos sumos, t.y. 9 mln. litų. GVKA 2009 metų duomenys konstatuoja, jog iš viso buvo išduota daugiau nei 100 tūkstančių paskolų.

    22 greituosius kreditus suteikiančios įmonės yra susivienijusios į asociaciją, kurios nariai per pernai metus išdavė apie 37 milijonus litų paskolų. Dar keliolika įmonių nepriklauso asociacijai, todėl galima tik spėti, kad bendras paskolų portfelis per metus – apie 100 milijonų litų.


     Greitųjų kreditų bendrovės teikia nelicencines finansines paslaugas

     
     Didžiausia problema, jog žmonės į greitųjų kreditų davėjus kreipiasi lyg į bankus, kurie turi gerą ar blogą vardą, bet visi žino – dirba pagal griežtas taisykles.  Ir išties, bankų ir kredito unijų veikla yra  licencijuojama. Tuo tarpu greitųjų kreditų išdavimo tvarkos nereglamentuoja jokie įstatymai,  jiems taikomos bendrosios Civilinio kodekso nuostatos.  Mat, skirtumas tas, jog jei  finansinė įstaiga priima indėlius, tuomet jai taikomi įvairūs suvaržymai ir griežti reikalavimai, o jei bendrovė tik dalina kreditus – jų veikla nėra suvaržyta ar reglamentuota, todėl nepatenka į Lietuvos Banko priežiūros sritį.  Tuo tarpu greituosius kreditus išduodančios bendrovės savo pavadinimuose ar reklamoje naudoja žodį bankas ir taip klaidina žmones. 

     Svarbu žinoti!

Bendrovės:  UAB „Mini bank“ , UAB  „Dolce bankas“, UAB „Credit Day“,  UAB „Credit service“, UAB „Ekspres kreditas“,  UAB „Argentum lucrum“, UAB „ARN group, UAB „Ferratum“, UAB „Finverta“, UAB „HST komunikacijos“, UAB „Katalogas“, UAB „MiniCredit“, UAB „NWO Invest“, UAB „Paskola šiandien“, UAB „Procentas“, UAB „SMScredit.lt“, UAB „Sigirė“ , UAB „ S.Imperija Creditor.lt“  UAB „Baltic central group“,  UAB „General Financing“ („Kreditas 123“), UAB „Moment Credit“, UAB „MCB Finance“ („Credit24“), UAB "Euro Providing", UAB "AVSC Capital" – NĖRA BANKAI, todėl BŪTINA IŠSISAIŠKINTI VISAS PINIGŲ SKOLINIMOSI IR GRĄŽINIMO SĄLYGAS.

     Pasidomėjome, kaip tokiu būdu skleidžiamą reklamą vertina LR Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos skyrius. Pasak vyriausiojo specialisto Aurimo Jankausko, Konkurencijos taryba neseniai surinko papildomos informacijos, reikalingos skundžiamai reklamai įvertinti ir pasiūlė bendrovėms UAB „Paskola šiandien“, UAB „Minibank“ bei UAB „Dolce bankas“,  savo skleidžiamoje reklamoje naudojančioms žodį „bankas“ ar jo vedinius,  skleidžiamą reklamą nutraukti ar ją pakeisti.   UAB "Minibank" jau paskelbė, jog keičia pavadinimą į Piniginė.lt: "Atsižvelgėme į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl žodžio „bankas“ naudojimo ir nutarėme prekės ženklą pakeisti į tokį, kuris vartotojams negalėtų sudaryti jokių sunkumų“, - teigia bendrovės komercijos direktorius Jaunius Skierus. Kitos dvi paminėtos bendrovės reaguodamos į Konkurencijos tarybos pateiktą informaciją bei pasiūlymus atsižvelgė ir šiuo metu pavadinimuose ar prekės ženkluose  žodžio „bankas“ ar jo vedinių nebenaudoja. 
     

     Reguliavimo spragos

     Greitųjų kreditų išdavimą reguliuoja tik Civilinis kodeksas, o jame yra keletas nedovanotinų spragų:  

- kredito davėjui nėra pareigos suteikti ikisutartinę informaciją apie siūlomą vartojimo kreditą, todėl kredito gavėjas negali palyginti skirtingų pasiūlymų, dažnai padaro sprendimą gerai nepaskaičiavęs ir neįvertinęs visų aplinkybių. Šiuo metu galiojantys teisės aktai taip pat nenustato kredito gavėjo teisės per tam tikrą laiką atsisakyti vartojimo kredito sutarties.

- Šiuo metu vartojimo kredito teisininius santykius reguliuoja Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nuostatos. Civilinio kodekso 6.886 straipsnis nustato, koks kreditas laikomas vartojimo kreditu, ir jo teikimui taikomi griežtesni reikalavimai. Vadovaujantis šiuo straipsniu,kreditai, kurių dydis nesiekia 1000 litų, arba kuriuos grąžinti reikia per trumpesnį nei 3 mėnesių laikotarpį, nelaikomi vartojimo kreditais. Tokių kreditų teikimui netaikomi jokie specialūs reikalavimai: tokių kreditų teikimo sutartyje nebūtina nurodyti bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, jos keitimo tvarkos ir sąlygų, ir pan.  Ir būtent tokie kreditai sudaro pakankamai didelę dalį visų greitųjų kreditų.

- Skolinimu besiverčiančios finansų įstaigos privalo laikytis specialių Finansų įstaigų įstatymo reikalavimų, tačiau vartotojų apsaugos požiūriu, skolinimo veikla Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra pakankamai reglamentuota. GKB veikla nėra prižiūrima.

- Nėra ir patikimos statistinės informacijos apie vartojimo kreditų davėjus (jų finansinę padėtį, suteiktų kreditų būklę, kreditų gavėjų skaičių ir kt.).

     
     Buvo pripažintos nesąžiningomis vartotojų atžvilgiu    

     Kai tam tikros vartojimo sutarties sąlygos atitinka Civiliniame kodekse nustatytus sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo kriterijus, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba net neturi įgaliojimų imtis ekonominio poveikio priemonių prieš tokias bendroves. Tačiau jei paslaugos teikėjas nevykdo Tarnybos siūlymo pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti nesąžiningos sąlygos/-ų sudarant sutartis su vartotojais, siekdama apginti viešąjį interesą, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su ieškiniu ar skundu dėl nesąžiningos sąlygos/-ų pripažinimo negaliojančia ar pakeitimo.

     2008-2009 m. greitųjų vartojimo kreditų teikimo srityje Tarnyba priėmė šiuos nutarimus:

2008 01 21 nutarimas Nr. 10-15 "Dėl UAB "General finansing" vartojimo kredito sutarties";
2008 01 21 nutarimas Nr. 10-16 "Dėl Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialo vartojimo kredito sutarties bei bendrųjų sutarties sąlygų";
2008 01 21 nutarimas Nr. 10-18 "Dėl UAB "Mobile Credit Baltic" paskolos sutarties";
2008 01 24 nutarimas Nr. 10-21 "Dėl UAB "Moment Credit"  kredito sutarties";
2008 07 17 nutarimas Nr. 10-171 "Dėl UAB "Ferratum" paskolos sutarties bendrųjų sąlygų";
2009 06 10 nutarimas Nr. 10-221 "Dėl UAB "Procentas" kredito sutarties";
2009 08 28 nutarimas Nr. 10-359 "Dėl UAB "Euro Providus" paskolos grynaisiais pinigais sutarties";
2009 12 16 nutarimas Nr. 10-604 "Dėl UAB "HST komunikacijos" kredito sutarties bendrųjų sąlygų".

     Tiesa, paminėtos bendrovės informavo VVTAT, kad sutinka su Tarnybos nutarimais ir žadėjo pakeisti, nebetaikyti arba panaikinti vartojimo sutartyse nustatytas sąlygas, pripažintas nesąžiningomis vartotojų atžvilgiu.

     LRS Žmogaus teisių komitetas 2010 m. balandį posėdžiuose svarstė klausimus dėl greitųjų kreditų vartotojų teisių pažeidimų ir greitųjų kreditų teikėjų veiklos, pasinaudojant sunkia kreditų prašytojų padėtimi. Komitetas nusprendė, remiantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, kreiptis į Generalinį prokurorą su prašymu ginant  viešąjį interesą išsiaiškinti ar greitųjų kreditų teikėjų veikla vykdoma nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimų.

      Pažeidžiami vartotojų ekonominiai interesai

     Kaip rodo Vartotojų teisių apsaugos tarnybos ataskaita dėl finansinių paslaugų, dažniausiai skundžiamasi dėl vartojimo kreditų, iš jų – daugiau nei 100 skundų pernai buvo gauta dėl greitųjų kreditų. 

     Žmonės skundžiasi nesupratę, kokią sumą, kaip ir kada reikės grąžinti.  Beveik pagal visų greituosius kreditus išduodančių bendrovių susikurtas taisykles, norintys grąžinti kreditą anksčiau laiko,  pinigus į kreditoriaus sąskaitą turi įnešti  būtent tą dieną, kai vartotojas kreipėsi dėl kredito grąžinimo ir jam paskaičiavo jo skolą. Nors vieną dieną pavėlavus – sutartis nenutrūksta.

     Nors vartotojų teisių apsaugos valdininkai tvirtina, jog  vartotojui užtenka žinoti vieną pagrindinį dalyką – metinę kredito grąžinimo normą (tai rodiklis, kuris susideda iš pačios skolos, iš palūkanų, iš administravimo, aptarnavimo, laiškų siuntimo mokesčių, taip pat yra mokestis bankui, kad jis perveda pinigus. Išreikštas procentais jis parodo visas vartotojo išlaidas.  Pvz., jei vartotojas pasiskolina tūkstantį litų už nustatytas 9 proc. metinių palūkanų, vadinasi,  90 Lt, su kredito suteikimu susiję mokesčiai, tarkim, kainuos 100 Lt, administravimo mokesčiai dar 50 Lt. Viską sudėję gauname metinę kredito grąžinimo normą -  1 tūkst. 328 Lt).  
      Vartotojų teisių gynėjai sako, kad  jei sutartyje nėra  vartojimo kredito metinės normos, tai reiškia, kad  informacija  nesuteikta ir  vartotojas  gali sugrąžinti tik patį kreditą ir papildomai nemokėti nei lito. Civilinio kodekso nuostatos įtvirtina, kad visais atvejais vartojimo kredito reklamoje turi būti nurodyta vartojimo kredito kainos metinė norma, tačiau teisės aktai neįtvirtina šios nuostatos vykdymo ir laikymosi priežiūros, taip pat nenumato atsakomybės už minėtos nuostatos reikalavimų nevykdymą, todėl dauguma greituosius kreditus išduodančių bendrovių to nesilaiko, o ieškantys teisybės vartotojai – dėl spragų įstatymuose neturi galimybių apsiginti.

     Šiais metais VVTAT yra gavusi 68 vartotojų skundus dėl finansinių paslaugų, iš jų 11 skundų - dėl nedidelių sumų kreditų, dėl  trumpalaikių kreditų, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių.

     Delspinigių dydžiai 

          GKB taiko nuo 0,2 proc. iki 2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną dieną, kai vartotojas praleidžia mokėjimo terminą. Tai sudaro nuo 72 iki 730 proc. metinių delspinigių (Šaltinis: VVTAT duomenys, išnagrinėjus 2009 m. GKB skelbiamus delspinigių dydžius). 
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vertinimu, taikomi delspinigių dydžiai galimai pažeidžia vartotojų ekonominius interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo sprendimuose konstatavo, kad įprasti delspinigiai yra 0,02% už kiekvieną pradelstą dieną.

     Paskolos davėjas, turi teisę reikalauti visų sutartų delspinigių. Tačiau, jei vartotojas kreipsis į teismą,  teismas priteis delspinigius TIK už 6 mėnesius.

     Greituosius kreditus pasiėmę ir pradelsę juos grąžinti asmenys gauna priminimo apie skolą laiškus, kurį kiekviena bendrovė yra įsivertinusi skirtingai, tačiau gavęs tokį laišką, žmogus privalės papildomai susimokėti 40-50 litų. 

     Dėl taikomų delspinigių dydžių, kurie galimai pažeidžia vartotojų ekonominius interesus, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pernai susitiko su greituosius vartojimo kreditus teikiančių bendrovių atstovais (UAB "SMScredit.lt", UAB "Moment credit", UAB "General Financing", UAB "Procentas", UAB "HST komunikacijos", greitaskreditas.lt ir BIGBANK AS) ir paprašė pateikti argumentuotus paaiškinimus. Po šio susitikimo tik dvi greitųjų vartojimo kreditų bendrovės - UAB "Moment Credit" ir UAB "Procentas" - nusprendė sumažinti taikomų delspinigių dydį.

      Mokumo įvertinimas 

     Nors kreditų bendrovės tikina, kad nėra galimybių imti kelias paskolas, tačiau išieškojimų bendrovė SIB tvirtina, jog viena darbą praradusi moteris buvo paėmusi net 17 paskolų po 500 litų iš skirtingų bendrovių. Ir tai ne vienintelis atvejis.
     Mokumo vertinimo taisykles nusistato pati kreditus suteikianti įstaiga. Greitųjų kreditų bendrovės reklamuodamosi, kaip privalumą nurodo - "Sudėtinga kliento mokumo vertinimo procedūra atliekama per sekundės dalį!" - ir tai daugeliui - verdiktas...  LR  finansų ministrė Ingrida Šimonytė retoriškai klausia: "O Jūs, ar skolintumėt kaimynui, kuris tik žada grąžinti skolą?.." Šiandien greitųjų kreditų teikimo rizika vertinama neturint patikimų kredito reitingo modelių, klientą subjektyviai vertina nedidelę kvalifikaciją ir patirtį turintys GKB ekspertai, darantys mokumo vertinimo klaidų. Vieniems kreditai išduodami, nors jie yra nemokūs (bedarbiai, studentai ir pan.), kiti - nuolat perfinansuojami ir tampa nebemokūs. Per daug pasikliaujama kliento pajamų informacija: jeigu klientas dirba - iškart išduodama paskola, neatsižvelgus į jo "blogą" mokumo istoriją praeityje ir t.t.


     Asmens duomenys gali būti nesaugūs

     Dar viena problema – asmens duomenys.  Negali būti ramus, kad asmens duomenimis nebus pasinaudota su blogais kėslais, nes kredito suteikimas vyksta internetu, bendrovės nemato savo kliento fiziškai, o tuomet kreditą galima paimti ir kito žmogaus vardu.  
     Nors "Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos" nariai yra registruoti Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje kaip asmens duomenų valdytojai, į asmens duomenų valdytojų valstybės registrą yra įrašomas toks asmens duomenų tvarkymo tikslas, kokį nurodo pats duomenų valdytojas, teikdamas pranešimą. GKB teikdamos pranešimus paprastai nenurodo, kad jos yra bendrovės, teikiančios greituosius kreditus, todėl Inspekcija negali atsakyti, kurie iš Registre esančių duomenų valdytojų yra bendrovės, teikiančios greituosius kreditus. 

Informacija apie GKB įregistravimą asmens duomenų valdytojų valsybės registre:

     Po 2008-2009 m. atliktų patikrinimų dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo ir apimčių, teikiant greito kredito paslaugas, Inspekcija apibendrino rezultatus ir įvardijo daugybę pažeidimų: didžioji dauguma GKB Registrui buvo pateikusios netikslius duomenis apie asmens duomenų valdymą bei tvarkė duomenis ne ta apimtimi, kurią buvo deklaravę Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje. Patikrinimų ataskaitose teigiama,  jog  bendrovės ne tik pačios netinkamai valdo asmens duomenis, bet ir neteisėtais būdais įgyja informaciją apie turto areštus, ar klientų mokumą.

Apibendrinti tikrinimų rezultatai:
2008 m. rezultatai: 

 

      STOP kreditui!

     Kaip vienas iš būdų apsaugoti savo tapatybės duomenis nuo sukčių, besinaudojančių pamestais, pavogtais, padirbtais dokumentais kreditams imti, buvo sugalvotas nekredituotinų asmenų sąrašas. Jei artimiausiu metu neplanuojate imti paskolų ar užsisakyti telekomunikacijų paslaugų, galite pasinaudoti prevencine priemone - įsirašyti į nekredituotinų asmenų sąrašą (sistema „Mano creditinfo“), tokiu būdu Jūsų pageidaujamu terminu Jūsų vardu nebūtų suteikiami kreditai ar kitos finansinės paslaugos.


     Kaip pažabojami greitieji kreditai svetur?

     
     Kai kuriose šalyse greitųjų paskolų verslas auga taip smarkiai, jog tai tapo labai rimta socialine problema. Išaugusio įsiskolinimo problemas spręsti imtasi visos Europos mastu (2008 04 23 priimta ES direktyva reglamentuojanti greitųjų kreditų bendrovių veiklą).  Tuo tarpu Lietuvoje dar nereguliuojamas greitųjų kreditų verslas nedejuoja ir giriasi išaugusiomis pajamomis.

     Suomijoje, kurioje yra apie 5,5 mln. gyventojų, veikia daugiau nei 60 greitųjų kreditų bendrovių. Švedijoje, turinčioje 7,5 mln. gyventojų, jų yra apie 70. 1,5 mln. gyventojų turinčioje Estijoje greituosius kreditus dalija apie 20 bendrovių.

 
     Estijoje palūkanų normos ribojimas nustatytas maždaug prieš metus, pakeitus Civilinį kodeksą. Pakeitimais numatyta, kad vartojimo kreditas gali būti laikomas "neatitinkantis geros moralės", jei palūkanos tris kartus didesnės nei kredito įstaigų teikiamų vartojimo kreditų palūkanos.  
     Kodėl mums nepasimokius iš estų ir nenustačius palūkanų normos viršutinės ribos? Jei toks ribojimas būtų Lietuvoje, didžiausios metinės  palūkanos galėtų būti iki 45 proc.  Tuo tarpu šiandien tokios palūkanos greitųjų paskolų rinkoje skolinantis trumpam terminui – pačios mažiausios, kai kuriose įmonėse jos siekia 500, o kai kur ir 1000 procentų. Kaip teigia greituosius kreditus išduodančių bendrovių atstovai, vidutinės trumpam terminui išduodamo kredito metinės palūkanos – nuo 400 proc.

     Vokietijoje labai didelės palūkanų normos gali būti pripažintos kaip nesąžininga komercinė veikla vartotojo atžvilgiu ir toks sandėris gali būti pripažintas niekiniu. Remiantis Vokietijos teismų praktika, sandėris laikomas nesąžiningu, jei palūkanų normos daugiau nei 100 % didesnės, lyginant su vyraujančiomis rinkoje. 

     Prancūzijoje draudžiama teikti paskolas, kurių palūkanos daugiau nei trečdaliu didesnės negu vidutinės kredito įstaigų taikomos palūkanos.

     Ispanijoje palūkanos laikomos neteisėtomis, jei yra "neproporcingos ir reikšmingai didesnės nei normalu".

     Suomijoje draudžiama kreditus suteikti naktį. Kitose šalyse yra ribojimų kreditų teikimo spartai  – negalima paskolos išduoti per 15 minučių, sąskaita pasipildo tik po 24 valandų. Žmogus turi laiko apsispręsti, pagalvoti.

     Nyderlanduose prieš suteikiant kreditą apskaičiuojamos šeimos galimybės išgyventi ir grąžinti kreditą - vertindama daugybę kitų faktorių, kreditą suteikianti įstaiga įvertina ir galimybes  grąžinti kreditą.

     Airijoje draudžiama imti paskolą tam, kad "uždengtum" ankstesnę pradelstą paskolą. 
 
     Italijoje lupikavimas yra baudžiamasis nusikaltimas, o lupikavimas prasideda, jei palūkanų normos - 50 proc. didesnės nei Italijos banko nustatyta vidutinė metinė norma. 
 
     Čekijoje ir Slovėnijoje  draudžiamos  2 kartus didesnės  nei bankų palūkanų normos.

     Ne vienoje šalyje nuspręsta, jog greitųjų kreditų išdavimo tvarka turi būti licenzijuojama. O kaip gi Lietuvoje?

     Jei į nugarą mums nekvėpuotų Europos sąjungos direktyva, patvirtinta dar 2008 04 23 ir  kurią kiekviena ES šalis turėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2010 06 11, kažin ar Lietuvoje ledai pajudėtų, nors problema itin skaudi ir kasdien įtraukianti vis daugiau žmonių. Reikalaujama, kad „valstybės narės užtikrintų kredito davėjų kontrolę ir priežiūrą“.

     Dar šį pavasarį Seime turėjo būti patvirtintas naujas „Vartojimo kredito įstatymas“. Priėmus šį įstatymą, į jo reguliavimo sritį patektų ir „greitieji kreditai“. Deja, Įstatymą priimti pradelsta, o  dėl įsipareigojimų nevykdymo Europos Komisija dabar gali inicijuoti Lietuvai vadinamąją ES teisės pažeidimo procedūrą. Europos Teisingumo Teismas, po atitinkamos procedūros, gali skirti iki 20 tūkst. eurų baudą už kiekvieną pradelstą dieną.

     Seimo narė Agnė Zuokienė jau kreipėsi į LR Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę siūlydama ryžtingai ir kuo greičiau įgyvendinti Bendrijos teisę,  LR vartojimo kredito įstatymo projektą prioritetine tvarka įtraukti į darbotvarkę jau pačioje Seimo rudens sesijos pradžioje.

Kreipimasis į Seimo Pirmininkę:

     Lietuva perkėlė visas europines normas, išskyrus kelis punktus, dėl kurių kiekviena šalis gali apsispręsti pati. Pirmiausia, įstatymą ruošusi Teisingumo ministerija siūlo atsisakyti licencijavimo. Pagal lietuvišką modelį kreditavimo veikla įmonė galės verstis tik po to, kai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ją paskelbs viešame kredito davėjų registre.


     Kitas aspektas -  kreditų sumos. Lietuva atsisako nustatyti žemutinę vartojimo kredito ribą, nors dauguma šalių yra nustačiusios 200 eurų (690 lt) ribą.  Ir jau matyti iš ne vieno pareiškimo spaudoje, kaip niršta greito vartojimo kredito kompanijos, nes kiekvienos iš jų veikla turės būti reglamentuota pagal europinę direktyvą ir Lietuvoje priimtą „Vartojimo kredito įstatymą“. Tokiu būdu nepavyks skolinti po 689 litus ar mažiau, pagal šiandien galiojančias grobuoniškas skolinimo sąlygas.

     Pagal naują įstatymą, vartotojas turės būti ne tik supažindintas su visomis sutarties sąlygomis iš anksto prieš pasirašydamas sutartį (gauti pasiūlymą raštu ar žodžiu), bet ir galės ją nutraukti per 14 dienų (grąžindamas kreditą ir tiek, kiek naudojosi kreditu dienų – palūkanas). Sąlygos, ką ir kaip turi informuoti kreditą suteikianti bendrovė vienodos ir nekeičiamos. Tai PRIVALOMA kiekvienai įmonei:

• informuoti kokia suteikiama suma ir kokia sutarties trukmė; 
• kokie daliniai mokėjimai – Jums turi būti aiškiai ir konkrečiai pasakyta, kas kiek laiko, kokius ir kiek turėsite sumokėti mokesčius ir palūkanas;
• bendra vartojimo kredito sumą, t.y. vartojimo kreditas ir taikomos palūkanos bei kitos su vartojimo kreditu susijusios išlaidos;
• vartojimo kredito palūkanų norma (procentais);
• bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (procentais).

     Būtinai susipažinkite su sutarties sąlygomis ir jau šiandien KLAUSKITE:

     Apie visas pinigų skolinimosi ir grąžinimo sąlygas. Pvz., jei imate  300, 1000 lt ar kitą sumą konkrečiam laikotarpiui (mėnesiui, trims, pusmečiui ar metams),  klauskite -  kas kiek laiko turėsime grąžinti paskolos dalis ir mokėti paskolos procentus?

     Nepamirškite paklausti, kiek konkrečiai Jums kainuos šis, pvz.  300 litų, pasiskolinimas? Tai yra, kokia susidarys suma, pvz., nuo 300 lt jei skolinatės 3 mėnesių laikotarpiui? Tai leis Jums įvertinti savo galimybes.

     Interneto svetainės pigiausiaskreditas.lt duomenimis (2010 birželis),  vidutinė metinė greitųjų kreditų palūkanų norma -  268,06%  Didžiausia metinė palūkanų norma - 821,98%,  mažiausia - 67,46%.

     Greituosius kreditus dalijanti bendrovė Jums turi pranešti tuos pačius skaičius procentais:  kokia yra TIK palūkanų norma, ir kokia - BENDRA kredito kainos metinė norma procentais.

     Neskubėkite, viską įvertinkite, paskaičiuokite drauge su namiškiais ar kolegomis ir tik tuomet priimkite sprendimą.

     Įsiskolinimas greitųjų kreditų bendrovėms paveikia ir kitus šeimos narius

     Neretai visa šeima nukenčia dėl vieno iš sutuoktinių, kuris nuolat skolinasi iš greitųjų kreditų. Artimieji, to net nežinodami, tampa atsakingais už sutuoktinio sprendimus per bendrai valdomą turtą. Ilgalaikėje perspektyvoje visa tai negali neatsiliepti taip vadinamos finansinės atskirties didėjimui visuomenėje.   O greitųjų kreditų bendrovės skolindamos remiasi nuostata, jog įsipareigojimo išieškojimas gali būti nukreiptas į būsimas pajamas ar turimą turtą.  
     Pagal Civilinio kodekso 3,34 per teismą gali būti uždrausta be kito sutuoktinio sutikimo disponuoti bendru turtu, o  „sandoriai, kurių sutuoktinis neturėjo teisės sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal pastarojo ieškinį, jeigu trečiasis asmuo, su kuriuo buvo sudarytas sandoris, buvo nesąžiningas“.

     Tai tik viena iš daugybės Lietuvoje nutikusių istorijų: 

     „Apie tėvų skolas sužinojome tik tada, kai jau nebegalėjo susimokėti. Kreditai buvo paimti iš visų įmanomų greitųjų kreditų – tų, kurie išduodami pašte. Skolindavosi nuo kelių šimtų  iki kelių tūkstančių litų. Kai jau nebegalėdavo susimokėti vienų kreditų, imdavo kitus, kad skolas padengtų. Tokiu būdu buvo pasiskolinta apie 20 000 lt. Prasidėjus krizei, atlyginimai sumažėjo, ir tėvai vis prašydavo kreditų atidėjimų, tačiau procentus vis tiek tekdavo mokėti. Kai  jau nebežinojo ko imtis, pasisakė mums - vaikams. Kad grąžintume jų skolas, teko parduoti namo dalį... / Diana iš Vilniaus.“

Vartotojo prašymo dėl teisių gynimo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pavyzdys:


2010 06 08 Seimo narė A.Zuokienė Seime pateikė Pasiūlymą dėl vartojimo kredito įstatymo projekto Nr.XIP-1315

     Kadangi šiuo metu nėra griežto ir specialaus reguliavimo, „greitųjų kreditų“ teikėjai neretai nustato ypač dideles palūkanas ir delspinigius. Tinklapio www.pigiausiaskreditas.lt 2010 birželio mėn. paskelbtais duomenimis, vidutinė metinė įvairių kredito davėjų taikoma kreditų palūkanų norma – 268,06%, didžiausia metinė palūkanų norma – 821,98%. Jei Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose Europos šalyse (pvz. Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Estijoje) būtų įstatymu nustatytas aiškus maksimalus vartojimo kredito palūkanų dydis,  kredito gavėjų teisės būtų saugomos labiau. Seimo narė A.Zuokienė siūlo, kad Lietuvoje metinė vartojimo kredito palūkanų norma negalėtų būti didesnė daugiau kaip 3 kartus už komercinių bankų vidutinę metinę palūkanų normą, galiojusią vartojimo kredito sutarties sudarymo momentu.

      Pasiūlyta spręsti ir kitą aktualią „greitųjų kreditų“ srities problemą – įstatymu nustatyti aiškų maksimalų visų galimų mokesčių ir netesybų dydį - kad šiuo metu kreditų gavėjams taikomi „paslėpti“ mokesčiai bei ypač didelės netesybos už pavėluotą kredito grąžinimą (kurių kredito gavėjas prieš paimdamas kreditą nesugeba tinkamai įvertinti) negalėtų viršyti 10% vartojimo kredito sumos.

      Siūloma apriboti galimybę teikti kreditus naktį (nuo 22 val. iki 6 val.). Tokia praktika yra taikoma Suomijoje. Nes galimybė gauti "greitąjį kreditą" naktį (ypač kai kreditą siekia gauti apsvaigęs nuo alkoholio ar kt. medžiagų asmuo) kelia abejonių, ar žmogus sugebės suprasti sutarties sąlygas, tinkamai įvertins pasekmes. Tikėtina, jog dažniausiai naktį sudaryti kredito sutartį nusprendžiama dėl priežasčių, susijusių su pramogomis, o ne dėl aplinkybių, lėmusių staigų, gyvybiškai svarbų lėšų trūkumą.
 
      Kredito gavėjo teisės būtų saugomos labiau, jei įstatymas nustatytų minimalų terminą (siūlomas ne trumpesnis kaip 24 val. terminas), kuris būtų skirtas susipažinti su sutarties informacija, palyginti skirtingus pasiūlymus, ir apsisaugoti nuo skubotų neapgalvotų sprendimų.

      Taip pat siūloma neriboti ir dirbtinai nevaržyti vartotojo teisės nutraukti sutartį. Plačiau apie šiuos bei kitus pasiūlymus skaitykite čia:Pasiūlymas dėl vartojimo kredito įstatymo projekto Nr.XIP-1315

(Papildyta) 2010 11 26   bei 2010 12 01 Lietuvos Respublikos Seime vyksta  Vartojimo kredito įstatymo projekto Nr. XIP-1315 klausymai

"Džiugina tai, kad projekto rengėjai pritarė mano siūlymui, jog visais atvejais -  dėl nesvarbu kokios priežasties - per 14 dienų kreditą paėmęs žmogus - galės nutraukti sutartį net neaiškindamas priežasties - ankstesnėje redakcijoje buvo palikta galimybė pačioms kreditus teikiančioms bendrovėms nuspęsti - galima ar ne - atsisakyti jų sutarčių.

Taip pat pritarta siūlymui išbraukti įstatymo projekte numatytą išimtį, jog nereikės informuoti apie sąlygas iš anksto bei taikyti įvairius apribojimus bei vartotojus ginančias apsaugos priemones, jei kredito įstaiga, kaip dažnai mėgstama reklamuoti, suteiks pirmąjį kreditą be palūkanų. Tokių spragų neturėtų likti.

Ilgos diskusijos virė dėl direktyvoje ir įstatyme vadinamo "protingo termino" - tam, kad klientas galėtų susipažinti su vartojimo kredito sąlygomis. Mano siūlymas  protingą terminą įvardinti kaip 24 val ar bent 16 valandų ( taip siekiant, kad įsiskaičiuotų galimos nakties valandos) - sukėlė audringas diskusijas. Pamačius, kad sprendimo nerasime, nuspręsta, kad savo nuomonę turės pasakyti Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete dirbantys Seimo nariai. Jei jie siūlys nepritarti,  aš dar turėsiu galimybę - šį siūlymą pristatyti tiesiai Seimo salėje ir tuomet jau nulems Seimo narių balsavimas," - dalijosi naujienomis iš klausymų Seimo narė Agnė Zuokienė.

Parlamentarė A.Zuokienė kryptingai laikosi nuomonės, kad žmogus, imdamas kreditą, iš anksto turi būti informuotas apie sąlygas ir kokią pinigų sumą reikės grąžinti. Įstatymo projekte likusią "landą", kad jei sutartis sudaroma nuotolinėmis priemonėmis, tuomet apie sąlygas klientas gali sužinoti ir jau paėmęs kreditą,  A.Zuokienė pasiūlė keisti. Vėl užvirė diskusija, nes Teisingumo ministerija negalėjo vienareikšmiškai atsakyti ar lengvai SMS paėmęs kreditą žmogus taip pat lengvai SMS galės sutarties ir atsisakyti.

Kiti svarbūs klausimai - dėl greitųjų kreditų veiklos licencijavimo, dėl bendrų mokumo vertinimo taisyklių nustatymo, dėl palūkanų normų viršutinės ribos bei netesybų ir kitų mokesčių ribojimo bus svarstomi 12 01.

Klausymų darbotvarkė:


 

 ATSARGIAI, NESĄŽININGOS KREDITO SUTARTIES SĄLYGOS!

     Daugelis žmonių finansinio raštingumo nėra mokęsi ir tik vienas kitas  nuodugniai persiskaito visas sutarčių sąlygas ir įsigilina į kiekvieną jos punktą. Ruošiantis pasiimti „greitąjį kreditą“ – nepaprastai svarbu susipažinti su kiekviena sutarties sąlyga. Nemaloniai nustebsite sužinoję, kiek greitųjų kreditų vartotojams siūlomų sutarčių punktų būna pažeidžiantys sąžiningų sutarčių kriterijus!  Sutikite, jog atidžiai perskaityti sutartį jau po to, kai greitųjų kreditų bendrovė ims reikalauti vykdyti vienus ar kitus nesąžiningos sutarties punktus, – gana žiaurus finansinio švietimosi būdas, todėl  Netylek.lt, remdamasi Vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtais nutarimais,  parengė sąrašą Jums itin nepalankių ir nesąžiningais pripažintų sutarčių punktų. Tikimės, kad  priimant sprendimą - imti „greitąjį kreditą“, ar ne – ši atmintinė padės „praregėti“ ir pastebėti po kokiais sutarčių punktais slepiasi spąstai vartotojams.

     Kai „greitųjų“ kreditų bendrovės klaidina vartotojus, piktnaudžiauja jų pasitikėjimu, pažeidžia vartotojo teises ir interesus, tokių bendrovių veiksmus tirti imasi ir nutarimus priima Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Pagal galiojantį reguliavimą, ši institucija kontroliuoja sutarčių sąlygas, o  nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas - ginčija.

     Palyginkite kelis skirtingus kredito teikimo pasiūlymus, atidžiai išnagrinėkite kredito sutartis - ar jose nėra tokių sąlygų, kurios jau pripažintos kaip nesąžiningos ir gali būti skundžiamos teisme:

Pasidomėkite, kiek iš tikrųjų turėsite sumokėti, jei laiku neatiduosite paskolos ir pavėluosite porą dienų ar mėnesių, ir kiek apmokestinami priminimo apie skolą laiškai? Neretai sutartyse numatomas ir neprotingai didelis delspinigių dydis - 2%, ir baudos, todėl skola pradeda augti geometrine progresija, o šalia šios skolos prisideda dar ir nemenka suma už priminimo laiškus. Štai pavyzdžiai nesąžiningais pripažintų sutarties punktų:

 • Sutarties nuostatos numato, jog vartotojas, laiku nesumokėjęs neįvykdęs prievolės grąžinti kreditą, privalėtų sumokėti ir 2 proc. delspinigius nuo laiku neapmokėtos kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną ir baudą jeigu delstų grąžinti mokėtinas sumas ilgiau kaip tam tikrą dienų skaičių termino pabaigos, kai tuo tarpu kredito davėjo atsakomybė už sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą - apskritai nenumatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse yra ne kartą konstatuota, kad komercinėje praktikoje įprasti delspinigiai yra 0,02 procento už kiekvieną praleidimo dieną.

Civiliniame kodekse baudinių netesybų nenumatyta ir netesybomis siekiama tik kompensuoti nukentėjusios šalies nuostolius, tačiau jos negali leisti piktnaudžiauti ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis kredito davėjas turi teisę reikalauti sumokėti baudą.  

• Sutarties nuostatoje nustatyta, kad už pavėlavimą grąžinti Paskolą, Paskolos gavėjas už kiekvieną pavėluotą dieną privalo sumokėti tam tikrą (pvz.: 20 Lt) baudą. Taip pat, suėjus terminui ir  negrąžinus Paskolos ir/ar Paskolos mokesčio ar jų dalies, asmuo įsipareigoja nuo laiku negrąžintos sumos mokėti delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.

 Be to, jeigu Paskolos gavėjas laiku negrąžina mokėtinų sumų ir yra išsiunčiamas raginimas, įsipareigoja sumokėti raginimo mokestį už pirmąjį ir už kiekvieną paskesnįjį raginimą.

Taip pat,  jei Paskolos gavėjas delsia mokėtinas sumas ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų po termino pabaigos, privalo papildomai sumokėti Paskolos davėjui vienkartinę (pvz.:80 Lt) baudą.

 
• Sutarties nuostatos, kurios numato:

- jog išlaidas, kurias Bendrovė patyrė dėl to, kad klientas laiku nesumokėjo grąžintinos sumos, įskaičiuoti į grąžintiną sumą;
- kad už kiekvieną uždelstą įvykdyti reikalavimą dieną delspinigiai skaičiuojami nuo visų grąžintinų sumų;
- kad klientas po kredito sutarties nutraukimo privalo sumokėti visas grąžinamas sumas, delspinigius bei išlaidas, kurias bendrovė patyrė reikalaudama sumokėti skolą bei ją administruodama.

Būtinai pasidomėkite, kokia sutartyje įrašyta sąlyga dėl kredito grąžinimo anksčiau laiko. Tokią teisę suteikia Civilinis kodeksas ir jūs neturėtumėt mokėti palūkanų už tą laikotarpį, kai jau kreditu nebesinaudojote. Neretai pasitaiko, kad  vartotojams tinkamai nepaaiškinama, kad kreditas anksčiau termino turi būti grąžinamas tą dieną, kurią jiems buvo paskaičiuota mokėtina suma. Atkreipkite dėmesį, ar sutartyje nėra įrašyta štai tokių Jums nepalankių sąlygų: 


• Sutarties nuostatos numato, jog vartotojas, siekdamas grąžinti kreditą prieš terminą, turi sumokėti visą kredito mokestį, kai jis yra palūkanos, kurią klientas privalo sumokėti kreditoriui už naudojimąsi kreditu per kliento pasirinktą kredito terminą ir kurios dydis priklauso nuo kliento pasirinkto kredito termino trukmės.


• Sutarties nuostatoje nustatyta, kad visos išlaidos, susijusios su Paskolos suteikimu, išskyrus banko mokesčius, susijusius su piniginių sumų nuskaitymu iš Paskolos davėjo banko sąskaitos, tenka paskolos gavėjui.


• Sutarties nuostatos numato, kad jei kredito gavėjas sumoka didesnę sumą, nei privalo pagal sutartį, Kreditorius permoką grąžina išskaičiuodamas iš kito kredito gavėjo suteikto Kredito arba, elektroniniais kanalais pateikus raštišką prašymą dėl permokos grąžinimo.

NELEISTINAS TEISIŲ/PAREIGŲ PERLEIDIMAS:

• Sutarties nuostatos suteikia teisę kredito davėjui be vartotojo sutikimo perleisti tretiesiems asmenims iš kredito sutarties kylančias teises ir pareigas, kai sutartyje nenurodyta, jog toks perleidimas nepažeis vartotojo teisių ir teisėtų interesų bei nesumažins vartotojui teikiamų garantijų.


• Sutarties nuostata nustato, kad kredito davėjas turi teisę:

- be kliento sutikimo perleisti tretiesiems asmenims iš kredito sutarties kylančius reikalavimus, taip pat kitas teises ir pareigas; 
- įkeisti tretiesiems asmenims iš kredito sutarties kylančius reikalavimus; 
- neišvardytais sutartyje būdais perleisti trečiajam asmeniui iš kredito sutarties kylančias teises ir pareigas ar parduoti kam kliento skolą. 

NELEISTINAS SUTARTIES SĄLYGŲ KEITIMAS PO SUTARTIES SUDARYMO

Įsigilinkite į sąlygas, kuriose rašoma apie jūsų, kaip kliento,  teises ir prievoles. Tiesa ta, kad neretai klientui nenumatoma jokių teisių , tik prievolės. Užtat pati kreditą teikianti bendrovė teisių sau nepagaili, ir tai leidžia bendrovei, net ir nesant pakankamo pagrindo, keisti sutarties sąlygas. Štai keletas tokių sutarčių punktų pavyzdžių:

• Sutarties nuostatos suteikia teisę kredito davėjui po sutarties sudarymo keisti sutarties sąlygas, kurios, galbūt, lėmė vartotojo apsisprendimą sudaryti sutartį būtent su šia bendrove, atvejais kai nėra konkretizuota, kokiais pagrindais vadovaujantis tai gali būti daroma, o tik abstrakčiai nurodoma, jog kredito davėjas turi teisę keisti sutarties sąlygas, jei keitimas nepažeis vartotojo teisių.

 
• Sutarties nuostata nustato, kad kredito davėjas turi teisę savo nuožiūra keisti paslaugų teikimo laiką ir tvarką.

KITOS NELEISTINOS SUTARTIES SĄLYGOS:

• Vartotojui kreipiantis į teismą sutarties nuostata nepalieka pasirinkimo galimybės, nustatydama, jog byla bus nagrinėjama kredito davėjo buveinės vietos teisme.

• Sutarties nuostatoje nurodyta, kad pareiškėjas įsipareigoja atlyginti visus paskolos davėjo patirtus nuostolius dėl netinkamos informacijos, susijusios su pareiškėjo identifikavimu, saugojimu.

• Sutarties nuostatos numato, kad kredito davėjas neprisiima atsakomybės už pavėluotai atliktus veiksmus, jeigu tai įvyko dėl ryšio kanalų sutrikimų ar trečiųjų asmenų kaltės.

 Sutarties nuostata, reguliuojanti paskolos gavėjo mokamų sumų įskaitymo tvarką be visų kitų, numatanti  ir „kitų“ pagal paskolos sutartį mokėtinų sumų eilę.

• Sutarties nuostatos nustato, kad klientui apie kredito sutarties atsisakymą pranešus po kredito gavimo praėjus daugiau kaip 2 darbo dienom, jis privalo sumokėti visą grąžintiną sumą.


 Skaityti pasirašomus dokumentus - būtina, kad vėliau nekiltų rūpesčių!


greitieji-kreditai2
                                                                  Justo Venslovo nuotr.

2010 m. kovo 24 d.  Diskusija Seime „Greitieji vartojimo kreditai: teisinis reguliavimas, problemos ir jų sprendimo būdai, vartotojų teisių apsauga“

Artėjant balandžio mėnesiui, kai Seimas svarstys naująjį „Vartojimo kredito įstatymą“ ir turės perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių nuostatas į nacionalinę teisę, Seimo narė Agnė Zuokienė į diskusiją apie Vartojimo kredito įstatymo projekto tobulinimą, greitųjų vartojimo kreditų vartotojų teisių gynimą, asmens duomenų apsaugą ir socialines pradelstų skolų problemas, pakvietė tiesioginius įstatymo projekto rengėjus, jį koordinavusių institucijų atstovus, vartotojų teisių gynėjus, vartojimo kreditų bei greitųjų vartojimo kreditų asociacijų atstovus, Lietuvos bankų atstovus, Seimo narius, studentus ekonomistus.

Diskusijoje dalyvavo:

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis 
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Toma Stašaitytė
VVTAT Teisėkūros ir personalo skyriaus vyriausioji Specialistė Gintarė Jurkevičiūtė
Lietuvos vartotojų instituto prezidentė dr. Zita Čeponytė
Nacionalinės finansinių paslaugų vartotojų asociacijos valdybos pirmininkas Kęstutis Kvainauskas 
Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktoriaus pavaduotoja Asta Godienė
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Dijana Šinkūnienė
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Prevencijos skyriaus vedėja Daiva Vyčinienė
Finansų ministerija Finansinių paslaugų reglamentavimo skyriaus vedėja Eivilė Čipkutė
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas
Lietuvos banko  Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas 
Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento vyriausiasis juriskonsultas Arūnas Raišutis.
Lietuvos vartojimo kredito asociacijos (LVKA) direktorius Pranciškus Gerulis
LVKA Valdybos narys, UAB"Moment Credit" generalinis direktorius Viktoras Milkevičius
LVKA partneris Mantas Vaitiekūnas. 
UAB "Minibank" atstovė teisininkė Sima Jogminaitė 
Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos (GVKA) direktorė Kristina Nemaniūtė
GVKA valdybos pirmininkas Juozas Rupšys
GVKA valdybos narys Gediminas Velička
GVKA narys Liutauras Valicka
GVKA narys Artūras Zablackas
Vartotojų teisių gynimo asociacijos "Viešasis interesas" valdybos narė Aušra Maldeikienė ir 46 studentai ekonomistai
Seimo nariai: Vytautas Gapšys, Mečislovas Zaščiurinskas, Birutė Vėsaite, Algirdas Sysas.

Diskusiją pradėjusi Seimo narė Agnė Zuokienė pristatė pagrindines problemas, iškilusias dėl teisinio greitųjų vartojimo kreditų reguliavimo spragų – konrolės priežiūros mechanizmo ir specialių reikalavimų nebuvimą; aptarė greitųjų kreditų bendrovių teikiamas nelicencines finansines paslaugas, asmens duomenų saugos pažeidimus, nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas vartotojų atžvilgiu, didžiulius delspinigius ir metines palūkanas; apžvelgė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių nuostatas, kurių Lietuva neperkels į nacionalinę teisę – atsisakymą licencijuoti bei nustatyti žemutinę vartojimo kredito ribą; ir kt.

Į diskusiją pakviesti dalyviai aktyviai reiškė nuomones apie kreditų davėjų kontrolę ir priežiūrą, vartotojų mokumo vertinimą, palūkanų normos ribojimą, valstybinį reguliavimą ir savireguliavimą, finansinio raštingumo ir vartotojų švietimo problemą, greitųjų kreditų išdavimo termino spartos ribojimo iniciatyvą, statistinės informacijos nebuvimą.

Nors greitieji vartojimo kreditai ir nėra tie produktai, kuriuos teikia Lietuvos bankai, bankų atstovai atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį į vis didėjantį vartotojų įsiskolinimą, kaip socialinę problemą, savotišką priklausomybę skolintis, apie neaiškią greitųjų vartojimo kredito teikėjų kapitalo kilmę, ir išsakė savo nuostatas dėl greitųjų vartojimo kreditų palūkanų normos apribojimo, greituosius kreditus teikiančių įmonių  licencijavimą, būtinybę teikti reguliarią statistinę informaciją.
Greituosius kreditus teikiančių įmonių atstovai iškėlė jiems aktualią problemą – duomenų bazių prieinamumą apie potencialių klientų prisiimtus įsipareigojimus - būtinybę keistis informacija apie asmenų mokumą ne tik tarpusavyje, bet ir gauti atitinkamus duomenis iš komercinių bankų, antstolių duomenų bazių, kad galėtų kokybiškiau atlikti klientų mokumo vertinimą, patirtų mažesnius nuostolius.

Teisingumo ministerija tikisi,  kad diskusijos dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto nuostatų dar tęsis ir Seime. Agnė Zuokienė ketina apibendrinti diskusijos dalyvių išsakytus argumentus ir pastabas bei pateikti juos kolegoms Seimo nariams, svarstysiantiems Vartojimo kredito įstatymo projektą jau balandžio mėnesį.  

Prezentacija 


http://www.netylek.lt/greitieji_kreditai


Интересная статья? Поделись ей с другими:

Комментарии   

 
#3 Guest 08.05.2015 23:28
Комментарий был удален администратором
 
 
#2 Guest 24.07.2014 09:43
Комментарий был удален администратором
 
 
Vylyja
+1 #1 Vylyja 24.07.2014 09:41
Bylo ocen interesno cytat
Цитировать
 

Добавить комментарий


Защитный код
Обновить

Последние новости Литва

Список видео